Kaip teisingai pasirinkti pagalbinį veiksmažodį italų kalboje

Kaip pasirinkti „Essere“ ar „Avere“ sudarant sudėtines italų kalbos laikų formas

Itališkai pasirinkti pagalbinį veiksmažodį (ausiliare) sudėtiniams laikams sudaryti gali būti nelengva, ypač pradedantiesiems. Bet yra keletas pagrindinių taisyklių, kurios padės paprasčiau suprasti šią temą ir sumažinti klaidų.

Pagrindiniai pagalbiniai veiksmažodžiai

Italų kalboje du pagalbiniai veiksmažodžiai naudojami sudėtinių laikų formavimui: essere („būti“) ir avere („turėti“). Šie veiksmažodžiai kartu su pagrindinio veiksmažodžio dalyviu praėjusio laiko (participio passato) sudaro sudėtines formas, tokias kaip passato prossimo, trapassato prossimo ir pan.

Bendros taisyklės pagalbinio veiksmažodžio pasirinkimui

Transityvūs ir netransityvūs veiksmažodžiai:

Transityvūs veiksmažodžiai, kurie turi tiesioginį daiktavardį (atsakymą į klausimą „ką?“ arba „ką?“), paprastai sudedami su pagalbiniu veiksmažodžiu avere.

Pavyzdžiui:

• Ho mangiato la pizza. (Suvalgiau picą.)
• Hai visto il film? (Matei tą filmą?)

Netransityvūs veiksmažodžiai, kurie neturi tiesioginio daiktavardžio, dažniausiai vartojami su essere.

Pavyzdžiui:

• Sono arrivato in tempo. (Atvykau laiku.)
• Siamo partiti alle nove. (Išėjome devintą valandą.)

Veiksmažodžiai, reiškiantys judėjimą ir būsenos pokytį:

Pagalbinis veiksmažodis essere taip pat vartojamas su netransityviais veiksmažodžiais, kurie reiškia judėjimą (ateiti, eiti, kilti, kristi ir pan.) arba būsenos pokytį (gimti, mirti, tapti).

Pavyzdžiai:

• Sono andato a casa. (Nuėjau namo.)
• È nato ieri. (Jis gimė vakar.)
• Siamo diventati amici. (Tapome draugais.)

Refleksiniai veiksmažodžiai:

Visi refleksiniai veiksmažodžiai vartojami su pagalbiniu veiksmažodžiu essere. Šie veiksmažodžiai nesibaigia galūne „-si“ infinitive ir reiškia veiksmą, nukreiptą į save.

Pavyzdžiui:

• Mi sono svegliato presto. (Atsikėliau anksti.)
• Si è lavata le mani. (Ji nusiprausė rankas.)

Beasmeniai veiksmažodžiai:

Kai kurie beasmeniai veiksmažodžiai, pvz., apibūdinantys orą (piovere – „lyti“, nevicare – „sninga“), gali vartoti tiek avere, tiek essere, priklausomai nuo konteksto ir regiono.

Pavyzdžiui:

• Ha piovuto tutta la notte. (Visą naktį lijo.)
• È nevicato molto. (Labai snigo.)

Išimtys ir ypatingi atvejai

Italų kalboje yra išimčių, kai pagalbinio veiksmažodžio pasirinkimas neatitinka bendrųjų taisyklių. Kai kurie netransityvūs veiksmažodžiai tradiciškai naudojami su avere arba reiškia būseną, o ne veiksmą.

Pavyzdys yra veiksmažodis camminare („eiti pėsčiomis“), kuris vartojamas su avere:

• Ho camminato per due ore. (Eidamas pėsčiomis praleidau dvi valandas.)

Išvada

Tinkamai pasirinkti pagalbinį veiksmažodį italų kalboje svarbu atsižvelgti į veiksmažodžio pobūdį (transityvus ar netransityvus), jo reikšmę (judėjimas, būsena, refleksyvumas) ir galimas išimtis. Praktika ir niuansų įsisavinimas padės geriau suprasti ir lengviau taikyti šias taisykles.