Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha zittito la folla. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
zittire :
zit|tì|re
: (accento grave)
indicativo zittire. Veiksmažodžio zittire tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente zittire |
||
| io | zittisco |
🔊
|
| tu | zittisci |
🔊
|
| lui/lei/Lei | zittisce |
🔊
|
| noi | zittiamo |
🔊
|
| voi | zittite |
🔊
|
| loro | zittiscono |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto zittire |
||
| io | zittivo |
🔊
|
| tu | zittivi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | zittiva |
🔊
|
| noi | zittivamo |
🔊
|
| voi | zittivate |
🔊
|
| loro | zittivano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice zittire |
||
| io | zittirò |
🔊
|
| tu | zittirai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | zittirà |
🔊
|
| noi | zittiremo |
🔊
|
| voi | zittirete |
🔊
|
| loro | zittiranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto zittire |
||
| io | zittii |
🔊
|
| tu | zittisti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | zittì |
🔊
|
| noi | zittimmo |
🔊
|
| voi | zittiste |
🔊
|
| loro | zittirono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore zittire |
||
| io | avrò zittito |
🔊
|
| tu | avrai zittito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà zittito |
🔊
|
| noi | avremo zittito |
🔊
|
| voi | avrete zittito |
🔊
|
| loro | avranno zittito |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo zittire |
||
| io | ho zittito |
🔊
|
| tu | hai zittito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha zittito |
🔊
|
| noi | abbiamo zittito |
🔊
|
| voi | avete zittito |
🔊
|
| loro | hanno zittito |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo zittire |
||
| io | avevo zittito |
🔊
|
| tu | avevi zittito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva zittito |
🔊
|
| noi | avevamo zittito |
🔊
|
| voi | avevate zittito |
🔊
|
| loro | avevano zittito |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto zittire |
||
| io | ebbi zittito |
🔊
|
| tu | avesti zittito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe zittito |
🔊
|
| noi | avemmo zittito |
🔊
|
| voi | aveste zittito |
🔊
|
| loro | ebbero zittito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo zittire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio zittire
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente zittire |
||
| io | zittisca |
🔊
|
| tu | zittisca |
🔊
|
| lui/lei/Lei | zittisca |
🔊
|
| noi | zittiamo |
🔊
|
| voi | zittiate |
🔊
|
| loro | zittiscano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto zittire |
||
| io | zittissi |
🔊
|
| tu | zittissi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | zittisse |
🔊
|
| noi | zittissimo |
🔊
|
| voi | zittiste |
🔊
|
| loro | zittissero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato zittire |
||
| io | abbia zittito |
🔊
|
| tu | abbia zittito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia zittito |
🔊
|
| noi | abbiamo zittito |
🔊
|
| voi | abbiate zittito |
🔊
|
| loro | abbiano zittito |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato zittire |
||
| io | avessi zittito |
🔊
|
| tu | avessi zittito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse zittito |
🔊
|
| noi | avessimo zittito |
🔊
|
| voi | aveste zittito |
🔊
|
| loro | avessero zittito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale zittire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui zittire
|
Tempo semplice
Condizionale presente zittire |
||
| io | zittirei |
🔊
|
| tu | zittiresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | zittirebbe |
🔊
|
| noi | zittiremmo |
🔊
|
| voi | zittireste |
🔊
|
| loro | zittirebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato zittire |
||
| io | avrei zittito |
🔊
|
| tu | avresti zittito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe zittito |
🔊
|
| noi | avremmo zittito |
🔊
|
| voi | avreste zittito |
🔊
|
| loro | avrebbero zittito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo zittire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui zittire
Imperativo zittire |
||
| tu | zittisci |
🔊
|
| noi | zittiamo |
🔊
|
| voi | zittite |
🔊
|
Congiuntivo zittire |
||
| Lei | zittisca |
🔊
|
| Che lui/lei | zittisca |
🔊
|
| Che loro | zittiscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!