🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Loro hanno voluto volgere lo sguardo altrove. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    verbo irregolare
    volgere :
    vòl|ge|re : (accento grave)

    indicativo volgere. Veiksmažodžio volgere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    volgere presente

    io volgo
    🔊
    tu volgi
    🔊
    lui/lei/Lei volge
    🔊
    noi volgiamo
    🔊
    voi volgete
    🔊
    loro volgono
    🔊
    Tempo semplice

    volgere imperfetto

    io volgevo
    🔊
    tu volgevi
    🔊
    lui/lei/Lei volgeva
    🔊
    noi volgevamo
    🔊
    voi volgevate
    🔊
    loro volgevano
    🔊

    Tempo semplice

    volgere futuro semplice

    io volgerò
    🔊
    tu volgerai
    🔊
    lui/lei/Lei volgerà
    🔊
    noi volgeremo
    🔊
    voi volgerete
    🔊
    loro volgeranno
    🔊
    Tempo semplice

    volgere passato remoto

    io volsi
    🔊
    tu volgesti
    🔊
    lui/lei/Lei volse
    🔊
    noi volgemmo
    🔊
    voi volgeste
    🔊
    loro volsero
    🔊

    Tempo composto

    volgere futuro anteriore

    io avrò volto
    🔊
    tu avrai volto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà volto
    🔊
    noi avremo volto
    🔊
    voi avrete volto
    🔊
    loro avranno volto
    🔊
    Tempo composto

    volgere passato prossimo

    io ho volto
    🔊
    tu hai volto
    🔊
    lui/lei/Lei ha volto
    🔊
    noi abbiamo volto
    🔊
    voi avete volto
    🔊
    loro hanno volto
    🔊

    Tempo composto

    volgere trapassato prossimo

    io avevo volto
    🔊
    tu avevi volto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva volto
    🔊
    noi avevamo volto
    🔊
    voi avevate volto
    🔊
    loro avevano volto
    🔊
    Tempo composto

    volgere trapassato remoto

    io ebbi volto
    🔊
    tu avesti volto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe volto
    🔊
    noi avemmo volto
    🔊
    voi aveste volto
    🔊
    loro ebbero volto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo volgere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio volgere


    Tempo semplice

    volgere congiuntivo presente

    io volga
    🔊
    tu volga
    🔊
    lui/lei/Lei volga
    🔊
    noi volgiamo
    🔊
    voi volgiate
    🔊
    loro volgano
    🔊
    Tempo semplice

    volgere congiuntivo imperfetto

    io volgessi
    🔊
    tu volgessi
    🔊
    lui/lei/Lei volgesse
    🔊
    noi volgessimo
    🔊
    voi volgeste
    🔊
    loro volgessero
    🔊

    Tempo composto

    volgere congiuntivo passato

    io abbia volto
    🔊
    tu abbia volto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia volto
    🔊
    noi abbiamo volto
    🔊
    voi abbiate volto
    🔊
    loro abbiano volto
    🔊
    Tempo composto

    volgere congiuntivo trapassato

    io avessi volto
    🔊
    tu avessi volto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse volto
    🔊
    noi avessimo volto
    🔊
    voi aveste volto
    🔊
    loro avessero volto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale volgere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui volgere


    Tempo semplice

    volgere condizionale presente

    io volgerei
    🔊
    tu volgeresti
    🔊
    lui/lei/Lei volgerebbe
    🔊
    noi volgeremmo
    🔊
    voi volgereste
    🔊
    loro volgerebbero
    🔊
    Tempo composto

    volgere condizionale passato

    io avrei volto
    🔊
    tu avresti volto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe volto
    🔊
    noi avremmo volto
    🔊
    voi avreste volto
    🔊
    loro avrebbero volto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo volgere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui volgere


    volgere imperativo

    tu volgi
    🔊
    noi volgiamo
    🔊
    voi volgete
    🔊

    volgere congiuntivo esortativo

    Lei volga
    🔊
    Che lui/lei volga
    🔊
    Che loro volgano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!