🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha voluto bene a tutti. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    verbo irregolare
    volere :
    vo||re : (accento acuto)

    indicativo volere. Veiksmažodžio volere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    volere presente

    io voglio
    🔊
    tu vuoi
    🔊
    lui/lei/Lei vuole
    🔊
    noi vogliamo
    🔊
    voi volete
    🔊
    loro vogliono
    🔊
    Tempo semplice

    volere imperfetto

    io volevo
    🔊
    tu volevi
    🔊
    lui/lei/Lei voleva
    🔊
    noi volevamo
    🔊
    voi volevate
    🔊
    loro volevano
    🔊

    Tempo semplice

    volere futuro semplice

    io vorrò
    🔊
    tu vorrai
    🔊
    lui/lei/Lei vorrà
    🔊
    noi vorremo
    🔊
    voi vorrete
    🔊
    loro vorranno
    🔊
    Tempo semplice

    volere passato remoto

    io volli
    🔊
    tu volesti
    🔊
    lui/lei/Lei volle
    🔊
    noi volemmo
    🔊
    voi voleste
    🔊
    loro vollero
    🔊

    Tempo composto

    volere futuro anteriore

    io avrò voluto
    🔊
    tu avrai voluto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà voluto
    🔊
    noi avremo voluto
    🔊
    voi avrete voluto
    🔊
    loro avranno voluto
    🔊
    Tempo composto

    volere passato prossimo

    io ho voluto
    🔊
    tu hai voluto
    🔊
    lui/lei/Lei ha voluto
    🔊
    noi abbiamo voluto
    🔊
    voi avete voluto
    🔊
    loro hanno voluto
    🔊

    Tempo composto

    volere trapassato prossimo

    io avevo voluto
    🔊
    tu avevi voluto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva voluto
    🔊
    noi avevamo voluto
    🔊
    voi avevate voluto
    🔊
    loro avevano voluto
    🔊
    Tempo composto

    volere trapassato remoto

    io ebbi voluto
    🔊
    tu avesti voluto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe voluto
    🔊
    noi avemmo voluto
    🔊
    voi aveste voluto
    🔊
    loro ebbero voluto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo volere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio volere


    Tempo semplice

    volere congiuntivo presente

    io voglia
    🔊
    tu voglia
    🔊
    lui/lei/Lei voglia
    🔊
    noi vogliamo
    🔊
    voi vogliate
    🔊
    loro vogliano
    🔊
    Tempo semplice

    volere congiuntivo imperfetto

    io volessi
    🔊
    tu volessi
    🔊
    lui/lei/Lei volesse
    🔊
    noi volessimo
    🔊
    voi voleste
    🔊
    loro volessero
    🔊

    Tempo composto

    volere congiuntivo passato

    io abbia voluto
    🔊
    tu abbia voluto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia voluto
    🔊
    noi abbiamo voluto
    🔊
    voi abbiate voluto
    🔊
    loro abbiano voluto
    🔊
    Tempo composto

    volere congiuntivo trapassato

    io avessi voluto
    🔊
    tu avessi voluto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse voluto
    🔊
    noi avessimo voluto
    🔊
    voi aveste voluto
    🔊
    loro avessero voluto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale volere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui volere


    Tempo semplice

    volere condizionale presente

    io vorrei
    🔊
    tu vorresti
    🔊
    lui/lei/Lei vorrebbe
    🔊
    noi vorremmo
    🔊
    voi vorreste
    🔊
    loro vorrebbero
    🔊
    Tempo composto

    volere condizionale passato

    io avrei voluto
    🔊
    tu avresti voluto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe voluto
    🔊
    noi avremmo voluto
    🔊
    voi avreste voluto
    🔊
    loro avrebbero voluto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo volere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui volere


    volere imperativo

    tu vuoi
    🔊
    noi vogliamo
    🔊
    voi volete
    🔊

    volere congiuntivo esortativo

    Lei voglia
    🔊
    Che lui/lei voglia
    🔊
    Che loro vogliano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!