AF 
BE 
BG 
CA 
CS 
DA 
DE 
EL 
EN 
ES 
ET 
FA 
FI 
FR 
HR 
HU 
JA 
KA 
KK 
KO 
LT 
LV 
NB 
NL 
PL 
PT 
RO 
RU 
SK 
SL 
SR 
SV 
TA 
TH 
TR 
UK 
UR 
ZH 
Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha voluto bene a tutti. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
verbo irregolare
volere : norėti
vo|lé|re
: (accento acuto)
indicativo volere. Veiksmažodžio volere tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente volere |
||
| io | voglio |
🔊
|
| tu | vuoi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | vuole |
🔊
|
| noi | vogliamo |
🔊
|
| voi | volete |
🔊
|
| loro | vogliono |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto volere |
||
| io | volevo |
🔊
|
| tu | volevi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | voleva |
🔊
|
| noi | volevamo |
🔊
|
| voi | volevate |
🔊
|
| loro | volevano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice volere |
||
| io | vorrò |
🔊
|
| tu | vorrai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | vorrà |
🔊
|
| noi | vorremo |
🔊
|
| voi | vorrete |
🔊
|
| loro | vorranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto volere |
||
| io | volli |
🔊
|
| tu | volesti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | volle |
🔊
|
| noi | volemmo |
🔊
|
| voi | voleste |
🔊
|
| loro | vollero |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore volere |
||
| io | avrò voluto |
🔊
|
| tu | avrai voluto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà voluto |
🔊
|
| noi | avremo voluto |
🔊
|
| voi | avrete voluto |
🔊
|
| loro | avranno voluto |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo volere |
||
| io | ho voluto |
🔊
|
| tu | hai voluto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha voluto |
🔊
|
| noi | abbiamo voluto |
🔊
|
| voi | avete voluto |
🔊
|
| loro | hanno voluto |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo volere |
||
| io | avevo voluto |
🔊
|
| tu | avevi voluto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva voluto |
🔊
|
| noi | avevamo voluto |
🔊
|
| voi | avevate voluto |
🔊
|
| loro | avevano voluto |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto volere |
||
| io | ebbi voluto |
🔊
|
| tu | avesti voluto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe voluto |
🔊
|
| noi | avemmo voluto |
🔊
|
| voi | aveste voluto |
🔊
|
| loro | ebbero voluto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo volere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio volere
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente volere |
||
| io | voglia |
🔊
|
| tu | voglia |
🔊
|
| lui/lei/Lei | voglia |
🔊
|
| noi | vogliamo |
🔊
|
| voi | vogliate |
🔊
|
| loro | vogliano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto volere |
||
| io | volessi |
🔊
|
| tu | volessi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | volesse |
🔊
|
| noi | volessimo |
🔊
|
| voi | voleste |
🔊
|
| loro | volessero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato volere |
||
| io | abbia voluto |
🔊
|
| tu | abbia voluto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia voluto |
🔊
|
| noi | abbiamo voluto |
🔊
|
| voi | abbiate voluto |
🔊
|
| loro | abbiano voluto |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato volere |
||
| io | avessi voluto |
🔊
|
| tu | avessi voluto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse voluto |
🔊
|
| noi | avessimo voluto |
🔊
|
| voi | aveste voluto |
🔊
|
| loro | avessero voluto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale volere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui volere
|
Tempo semplice
Condizionale presente volere |
||
| io | vorrei |
🔊
|
| tu | vorresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | vorrebbe |
🔊
|
| noi | vorremmo |
🔊
|
| voi | vorreste |
🔊
|
| loro | vorrebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato volere |
||
| io | avrei voluto |
🔊
|
| tu | avresti voluto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe voluto |
🔊
|
| noi | avremmo voluto |
🔊
|
| voi | avreste voluto |
🔊
|
| loro | avrebbero voluto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo volere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui volere
Imperativo volere |
||
| tu | vògli |
🔊
|
| noi | vogliamo |
🔊
|
| voi | vogliate |
🔊
|
Congiuntivo volere |
||
| Lei | voglia |
🔊
|
| Che lui/lei | voglia |
🔊
|
| Che loro | vogliano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!