🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Abbiamo vissuto insieme per molti anni. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    verbo irregolare
    vivere :
    |ve|re : (accento grave)

    indicativo vivere. Veiksmažodžio vivere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    vivere presente

    io vivo
    🔊
    tu vivi
    🔊
    lui/lei/Lei vive
    🔊
    noi viviamo
    🔊
    voi vivete
    🔊
    loro vivono
    🔊
    Tempo semplice

    vivere imperfetto

    io vivevo
    🔊
    tu vivevi
    🔊
    lui/lei/Lei viveva
    🔊
    noi vivevamo
    🔊
    voi vivevate
    🔊
    loro vivevano
    🔊

    Tempo semplice

    vivere futuro semplice

    io vivrò
    🔊
    tu vivrai
    🔊
    lui/lei/Lei vivrà
    🔊
    noi vivremo
    🔊
    voi vivrete
    🔊
    loro vivranno
    🔊
    Tempo semplice

    vivere passato remoto

    io vissi
    🔊
    tu vivesti
    🔊
    lui/lei/Lei visse
    🔊
    noi vivemmo
    🔊
    voi viveste
    🔊
    loro vissero
    🔊

    Tempo composto

    vivere futuro anteriore

    io avrò vissuto
    🔊
    tu avrai vissuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà vissuto
    🔊
    noi avremo vissuto
    🔊
    voi avrete vissuto
    🔊
    loro avranno vissuto
    🔊
    Tempo composto

    vivere passato prossimo

    io ho vissuto
    🔊
    tu hai vissuto
    🔊
    lui/lei/Lei ha vissuto
    🔊
    noi abbiamo vissuto
    🔊
    voi avete vissuto
    🔊
    loro hanno vissuto
    🔊

    Tempo composto

    vivere trapassato prossimo

    io avevo vissuto
    🔊
    tu avevi vissuto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva vissuto
    🔊
    noi avevamo vissuto
    🔊
    voi avevate vissuto
    🔊
    loro avevano vissuto
    🔊
    Tempo composto

    vivere trapassato remoto

    io ebbi vissuto
    🔊
    tu avesti vissuto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe vissuto
    🔊
    noi avemmo vissuto
    🔊
    voi aveste vissuto
    🔊
    loro ebbero vissuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo vivere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio vivere


    Tempo semplice

    vivere congiuntivo presente

    io viva
    🔊
    tu viva
    🔊
    lui/lei/Lei viva
    🔊
    noi viviamo
    🔊
    voi viviate
    🔊
    loro vivano
    🔊
    Tempo semplice

    vivere congiuntivo imperfetto

    io vivessi
    🔊
    tu vivessi
    🔊
    lui/lei/Lei vivesse
    🔊
    noi vivessimo
    🔊
    voi viveste
    🔊
    loro vivessero
    🔊

    Tempo composto

    vivere congiuntivo passato

    io abbia vissuto
    🔊
    tu abbia vissuto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia vissuto
    🔊
    noi abbiamo vissuto
    🔊
    voi abbiate vissuto
    🔊
    loro abbiano vissuto
    🔊
    Tempo composto

    vivere congiuntivo trapassato

    io avessi vissuto
    🔊
    tu avessi vissuto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse vissuto
    🔊
    noi avessimo vissuto
    🔊
    voi aveste vissuto
    🔊
    loro avessero vissuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale vivere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui vivere


    Tempo semplice

    vivere condizionale presente

    io vivrei
    🔊
    tu vivresti
    🔊
    lui/lei/Lei vivrebbe
    🔊
    noi vivremmo
    🔊
    voi vivreste
    🔊
    loro vivrebbero
    🔊
    Tempo composto

    vivere condizionale passato

    io avrei vissuto
    🔊
    tu avresti vissuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe vissuto
    🔊
    noi avremmo vissuto
    🔊
    voi avreste vissuto
    🔊
    loro avrebbero vissuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo vivere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui vivere


    vivere imperativo

    tu vivi
    🔊
    noi viviamo
    🔊
    voi vivete
    🔊

    vivere congiuntivo esortativo

    Lei viva
    🔊
    Che lui/lei viva
    🔊
    Che loro vivano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!