🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    L’aereo ha virato bruscamente. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    virare :
    vi||re : (accento grave)

    indicativo virare. Veiksmažodžio virare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    virare presente

    io viro
    🔊
    tu viri
    🔊
    lui/lei/Lei vira
    🔊
    noi viriamo
    🔊
    voi virate
    🔊
    loro virano
    🔊
    Tempo semplice

    virare imperfetto

    io viravo
    🔊
    tu viravi
    🔊
    lui/lei/Lei virava
    🔊
    noi viravamo
    🔊
    voi viravate
    🔊
    loro viravano
    🔊

    Tempo semplice

    virare futuro semplice

    io virerò
    🔊
    tu virerai
    🔊
    lui/lei/Lei virerà
    🔊
    noi vireremo
    🔊
    voi virerete
    🔊
    loro vireranno
    🔊
    Tempo semplice

    virare passato remoto

    io virai
    🔊
    tu virasti
    🔊
    lui/lei/Lei virò
    🔊
    noi virammo
    🔊
    voi viraste
    🔊
    loro virarono
    🔊

    Tempo composto

    virare futuro anteriore

    io avrò virato
    🔊
    tu avrai virato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà virato
    🔊
    noi avremo virato
    🔊
    voi avrete virato
    🔊
    loro avranno virato
    🔊
    Tempo composto

    virare passato prossimo

    io ho virato
    🔊
    tu hai virato
    🔊
    lui/lei/Lei ha virato
    🔊
    noi abbiamo virato
    🔊
    voi avete virato
    🔊
    loro hanno virato
    🔊

    Tempo composto

    virare trapassato prossimo

    io avevo virato
    🔊
    tu avevi virato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva virato
    🔊
    noi avevamo virato
    🔊
    voi avevate virato
    🔊
    loro avevano virato
    🔊
    Tempo composto

    virare trapassato remoto

    io ebbi virato
    🔊
    tu avesti virato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe virato
    🔊
    noi avemmo virato
    🔊
    voi aveste virato
    🔊
    loro ebbero virato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo virare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio virare


    Tempo semplice

    virare congiuntivo presente

    io viri
    🔊
    tu viri
    🔊
    lui/lei/Lei viri
    🔊
    noi viriamo
    🔊
    voi viriate
    🔊
    loro virino
    🔊
    Tempo semplice

    virare congiuntivo imperfetto

    io virassi
    🔊
    tu virassi
    🔊
    lui/lei/Lei virasse
    🔊
    noi virassimo
    🔊
    voi viraste
    🔊
    loro virassero
    🔊

    Tempo composto

    virare congiuntivo passato

    io abbia virato
    🔊
    tu abbia virato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia virato
    🔊
    noi abbiamo virato
    🔊
    voi abbiate virato
    🔊
    loro abbiano virato
    🔊
    Tempo composto

    virare congiuntivo trapassato

    io avessi virato
    🔊
    tu avessi virato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse virato
    🔊
    noi avessimo virato
    🔊
    voi aveste virato
    🔊
    loro avessero virato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale virare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui virare


    Tempo semplice

    virare condizionale presente

    io virerei
    🔊
    tu vireresti
    🔊
    lui/lei/Lei virerebbe
    🔊
    noi vireremmo
    🔊
    voi virereste
    🔊
    loro virerebbero
    🔊
    Tempo composto

    virare condizionale passato

    io avrei virato
    🔊
    tu avresti virato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe virato
    🔊
    noi avremmo virato
    🔊
    voi avreste virato
    🔊
    loro avrebbero virato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo virare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui virare


    virare imperativo

    tu vira
    🔊
    noi viriamo
    🔊
    voi virate
    🔊

    virare congiuntivo esortativo

    Lei viri
    🔊
    Che lui/lei viri
    🔊
    Che loro virino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!