Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    L’ombra ha velato la luce del sole. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    velare :
    ve|là|re : (accento grave)

    indicativo velare. Veiksmažodžio velare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente velare

    io velo
    🔊
    tu veli
    🔊
    lui/lei/Lei vela
    🔊
    noi veliamo
    🔊
    voi velate
    🔊
    loro velano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto velare

    io velavo
    🔊
    tu velavi
    🔊
    lui/lei/Lei velava
    🔊
    noi velavamo
    🔊
    voi velavate
    🔊
    loro velavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice velare

    io velerò
    🔊
    tu velerai
    🔊
    lui/lei/Lei velerà
    🔊
    noi veleremo
    🔊
    voi velerete
    🔊
    loro veleranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto velare

    io velai
    🔊
    tu velasti
    🔊
    lui/lei/Lei velò
    🔊
    noi velammo
    🔊
    voi velaste
    🔊
    loro velarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore velare

    io avrò velato
    🔊
    tu avrai velato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà velato
    🔊
    noi avremo velato
    🔊
    voi avrete velato
    🔊
    loro avranno velato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo velare

    io ho velato
    🔊
    tu hai velato
    🔊
    lui/lei/Lei ha velato
    🔊
    noi abbiamo velato
    🔊
    voi avete velato
    🔊
    loro hanno velato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo velare

    io avevo velato
    🔊
    tu avevi velato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva velato
    🔊
    noi avevamo velato
    🔊
    voi avevate velato
    🔊
    loro avevano velato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto velare

    io ebbi velato
    🔊
    tu avesti velato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe velato
    🔊
    noi avemmo velato
    🔊
    voi aveste velato
    🔊
    loro ebbero velato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo velare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio velare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente velare

    io veli
    🔊
    tu veli
    🔊
    lui/lei/Lei veli
    🔊
    noi veliamo
    🔊
    voi veliate
    🔊
    loro velino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto velare

    io velassi
    🔊
    tu velassi
    🔊
    lui/lei/Lei velasse
    🔊
    noi velassimo
    🔊
    voi velaste
    🔊
    loro velassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato velare

    io abbia velato
    🔊
    tu abbia velato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia velato
    🔊
    noi abbiamo velato
    🔊
    voi abbiate velato
    🔊
    loro abbiano velato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato velare

    io avessi velato
    🔊
    tu avessi velato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse velato
    🔊
    noi avessimo velato
    🔊
    voi aveste velato
    🔊
    loro avessero velato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale velare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui velare


    Tempo semplice

    Condizionale presente velare

    io velerei
    🔊
    tu veleresti
    🔊
    lui/lei/Lei velerebbe
    🔊
    noi veleremmo
    🔊
    voi velereste
    🔊
    loro velerebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato velare

    io avrei velato
    🔊
    tu avresti velato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe velato
    🔊
    noi avremmo velato
    🔊
    voi avreste velato
    🔊
    loro avrebbero velato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo velare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui velare


    Imperativo velare

    tu vela
    🔊
    noi veliamo
    🔊
    voi velate
    🔊

    Congiuntivo velare

    Lei veli
    🔊
    Che lui/lei veli
    🔊
    Che loro velino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!