🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    L’ombra ha velato la luce del sole. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    velare :
    ve||re : (accento grave)

    indicativo velare. Veiksmažodžio velare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    velare presente

    io velo
    🔊
    tu veli
    🔊
    lui/lei/Lei vela
    🔊
    noi veliamo
    🔊
    voi velate
    🔊
    loro velano
    🔊
    Tempo semplice

    velare imperfetto

    io velavo
    🔊
    tu velavi
    🔊
    lui/lei/Lei velava
    🔊
    noi velavamo
    🔊
    voi velavate
    🔊
    loro velavano
    🔊

    Tempo semplice

    velare futuro semplice

    io velerò
    🔊
    tu velerai
    🔊
    lui/lei/Lei velerà
    🔊
    noi veleremo
    🔊
    voi velerete
    🔊
    loro veleranno
    🔊
    Tempo semplice

    velare passato remoto

    io velai
    🔊
    tu velasti
    🔊
    lui/lei/Lei velò
    🔊
    noi velammo
    🔊
    voi velaste
    🔊
    loro velarono
    🔊

    Tempo composto

    velare futuro anteriore

    io avrò velato
    🔊
    tu avrai velato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà velato
    🔊
    noi avremo velato
    🔊
    voi avrete velato
    🔊
    loro avranno velato
    🔊
    Tempo composto

    velare passato prossimo

    io ho velato
    🔊
    tu hai velato
    🔊
    lui/lei/Lei ha velato
    🔊
    noi abbiamo velato
    🔊
    voi avete velato
    🔊
    loro hanno velato
    🔊

    Tempo composto

    velare trapassato prossimo

    io avevo velato
    🔊
    tu avevi velato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva velato
    🔊
    noi avevamo velato
    🔊
    voi avevate velato
    🔊
    loro avevano velato
    🔊
    Tempo composto

    velare trapassato remoto

    io ebbi velato
    🔊
    tu avesti velato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe velato
    🔊
    noi avemmo velato
    🔊
    voi aveste velato
    🔊
    loro ebbero velato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo velare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio velare


    Tempo semplice

    velare congiuntivo presente

    io veli
    🔊
    tu veli
    🔊
    lui/lei/Lei veli
    🔊
    noi veliamo
    🔊
    voi veliate
    🔊
    loro velino
    🔊
    Tempo semplice

    velare congiuntivo imperfetto

    io velassi
    🔊
    tu velassi
    🔊
    lui/lei/Lei velasse
    🔊
    noi velassimo
    🔊
    voi velaste
    🔊
    loro velassero
    🔊

    Tempo composto

    velare congiuntivo passato

    io abbia velato
    🔊
    tu abbia velato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia velato
    🔊
    noi abbiamo velato
    🔊
    voi abbiate velato
    🔊
    loro abbiano velato
    🔊
    Tempo composto

    velare congiuntivo trapassato

    io avessi velato
    🔊
    tu avessi velato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse velato
    🔊
    noi avessimo velato
    🔊
    voi aveste velato
    🔊
    loro avessero velato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale velare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui velare


    Tempo semplice

    velare condizionale presente

    io velerei
    🔊
    tu veleresti
    🔊
    lui/lei/Lei velerebbe
    🔊
    noi veleremmo
    🔊
    voi velereste
    🔊
    loro velerebbero
    🔊
    Tempo composto

    velare condizionale passato

    io avrei velato
    🔊
    tu avresti velato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe velato
    🔊
    noi avremmo velato
    🔊
    voi avreste velato
    🔊
    loro avrebbero velato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo velare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui velare


    velare imperativo

    tu vela
    🔊
    noi veliamo
    🔊
    voi velate
    🔊

    velare congiuntivo esortativo

    Lei veli
    🔊
    Che lui/lei veli
    🔊
    Che loro velino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!