🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha visto cose che nessuno avrebbe creduto possibili. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    verbo irregolare
    vedere :
    ve||re : (accento acuto)

    indicativo vedere. Veiksmažodžio vedere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    vedere presente

    io vedo, veggo
    🔊
    tu vedi
    🔊
    lui/lei/Lei vede
    🔊
    noi vediamo
    🔊
    voi vedete
    🔊
    loro vedono
    🔊
    Tempo semplice

    vedere imperfetto

    io vedevo
    🔊
    tu vedevi
    🔊
    lui/lei/Lei vedeva
    🔊
    noi vedevamo
    🔊
    voi vedevate
    🔊
    loro vedevano
    🔊

    Tempo semplice

    vedere futuro semplice

    io vedrò, vederò
    🔊
    tu vedrai, vederai
    🔊
    lui/lei/Lei vedrà, vederà
    🔊
    noi vedremo, vederemo
    🔊
    voi vedrete, vederete
    🔊
    loro vedranno, vederanno
    🔊
    Tempo semplice

    vedere passato remoto

    io vidi, vedetti
    🔊
    tu vedesti
    🔊
    lui/lei/Lei vide, vedette
    🔊
    noi vedemmo
    🔊
    voi vedeste
    🔊
    loro videro, vederono, vedettero
    🔊

    Tempo composto

    vedere futuro anteriore

    io avrò visto
    🔊
    tu avrai visto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà visto
    🔊
    noi avremo visto
    🔊
    voi avrete visto
    🔊
    loro avranno visto
    🔊
    Tempo composto

    vedere passato prossimo

    io ho visto
    🔊
    tu hai visto
    🔊
    lui/lei/Lei ha visto
    🔊
    noi abbiamo visto
    🔊
    voi avete visto
    🔊
    loro hanno visto
    🔊

    Tempo composto

    vedere trapassato prossimo

    io avevo visto
    🔊
    tu avevi visto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva visto
    🔊
    noi avevamo visto
    🔊
    voi avevate visto
    🔊
    loro avevano visto
    🔊
    Tempo composto

    vedere trapassato remoto

    io ebbi visto
    🔊
    tu avesti visto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe visto
    🔊
    noi avemmo visto
    🔊
    voi aveste visto
    🔊
    loro ebbero visto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo vedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio vedere


    Tempo semplice

    vedere congiuntivo presente

    io veda
    🔊
    tu veda
    🔊
    lui/lei/Lei veda
    🔊
    noi vediamo
    🔊
    voi vediate
    🔊
    loro vedano
    🔊
    Tempo semplice

    vedere congiuntivo imperfetto

    io vedessi
    🔊
    tu vedessi
    🔊
    lui/lei/Lei vedesse
    🔊
    noi vedessimo
    🔊
    voi vedeste
    🔊
    loro vedessero
    🔊

    Tempo composto

    vedere congiuntivo passato

    io abbia visto
    🔊
    tu abbia visto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia visto
    🔊
    noi abbiamo visto
    🔊
    voi abbiate visto
    🔊
    loro abbiano visto
    🔊
    Tempo composto

    vedere congiuntivo trapassato

    io avessi visto
    🔊
    tu avessi visto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse visto
    🔊
    noi avessimo visto
    🔊
    voi aveste visto
    🔊
    loro avessero visto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale vedere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui vedere


    Tempo semplice

    vedere condizionale presente

    io vedrei
    🔊
    tu vedresti
    🔊
    lui/lei/Lei vedrebbe
    🔊
    noi vedremmo
    🔊
    voi vedreste
    🔊
    loro vedrebbero
    🔊
    Tempo composto

    vedere condizionale passato

    io avrei visto
    🔊
    tu avresti visto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe visto
    🔊
    noi avremmo visto
    🔊
    voi avreste visto
    🔊
    loro avrebbero visto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo vedere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui vedere


    vedere imperativo

    tu vedi
    🔊
    noi vediamo
    🔊
    voi vedete
    🔊

    vedere congiuntivo esortativo

    Lei veda
    🔊
    Che lui/lei veda
    🔊
    Che loro vedano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!