🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il neonato ha cominciato a vagire. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    vagire :
    va||re : (accento grave)

    indicativo vagire. Veiksmažodžio vagire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    vagire presente

    io vagisco
    🔊
    tu vagisci
    🔊
    lui/lei/Lei vagisce
    🔊
    noi vagiamo
    🔊
    voi vagite
    🔊
    loro vagiscono
    🔊
    Tempo semplice

    vagire imperfetto

    io vagivo
    🔊
    tu vagivi
    🔊
    lui/lei/Lei vagiva
    🔊
    noi vagivamo
    🔊
    voi vagivate
    🔊
    loro vagivano
    🔊

    Tempo semplice

    vagire futuro semplice

    io vagirò
    🔊
    tu vagirai
    🔊
    lui/lei/Lei vagirà
    🔊
    noi vagiremo
    🔊
    voi vagirete
    🔊
    loro vagiranno
    🔊
    Tempo semplice

    vagire passato remoto

    io vagii
    🔊
    tu vagisti
    🔊
    lui/lei/Lei vagì
    🔊
    noi vagimmo
    🔊
    voi vagiste
    🔊
    loro vagirono
    🔊

    Tempo composto

    vagire futuro anteriore

    io avrò vagito
    🔊
    tu avrai vagito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà vagito
    🔊
    noi avremo vagito
    🔊
    voi avrete vagito
    🔊
    loro avranno vagito
    🔊
    Tempo composto

    vagire passato prossimo

    io ho vagito
    🔊
    tu hai vagito
    🔊
    lui/lei/Lei ha vagito
    🔊
    noi abbiamo vagito
    🔊
    voi avete vagito
    🔊
    loro hanno vagito
    🔊

    Tempo composto

    vagire trapassato prossimo

    io avevo vagito
    🔊
    tu avevi vagito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva vagito
    🔊
    noi avevamo vagito
    🔊
    voi avevate vagito
    🔊
    loro avevano vagito
    🔊
    Tempo composto

    vagire trapassato remoto

    io ebbi vagito
    🔊
    tu avesti vagito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe vagito
    🔊
    noi avemmo vagito
    🔊
    voi aveste vagito
    🔊
    loro ebbero vagito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo vagire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio vagire


    Tempo semplice

    vagire congiuntivo presente

    io vagisca
    🔊
    tu vagisca
    🔊
    lui/lei/Lei vagisca
    🔊
    noi vagiamo
    🔊
    voi vagiate
    🔊
    loro vagiscano
    🔊
    Tempo semplice

    vagire congiuntivo imperfetto

    io vagissi
    🔊
    tu vagissi
    🔊
    lui/lei/Lei vagisse
    🔊
    noi vagissimo
    🔊
    voi vagiste
    🔊
    loro vagissero
    🔊

    Tempo composto

    vagire congiuntivo passato

    io abbia vagito
    🔊
    tu abbia vagito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia vagito
    🔊
    noi abbiamo vagito
    🔊
    voi abbiate vagito
    🔊
    loro abbiano vagito
    🔊
    Tempo composto

    vagire congiuntivo trapassato

    io avessi vagito
    🔊
    tu avessi vagito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse vagito
    🔊
    noi avessimo vagito
    🔊
    voi aveste vagito
    🔊
    loro avessero vagito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale vagire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui vagire


    Tempo semplice

    vagire condizionale presente

    io vagirei
    🔊
    tu vagiresti
    🔊
    lui/lei/Lei vagirebbe
    🔊
    noi vagiremmo
    🔊
    voi vagireste
    🔊
    loro vagerebbero
    🔊
    Tempo composto

    vagire condizionale passato

    io avrei vagito
    🔊
    tu avresti vagito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe vagito
    🔊
    noi avremmo vagito
    🔊
    voi avreste vagito
    🔊
    loro avrebbero vagito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo vagire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui vagire


    vagire imperativo

    tu vagi
    🔊
    noi vagiamo
    🔊
    voi vagite
    🔊

    vagire congiuntivo esortativo

    Lei vagisca
    🔊
    Che lui/lei vagisca
    🔊
    Che loro vagiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!