🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha ustionato la pelle. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    ustionare :
    u|stio||re : (accento grave)

    indicativo ustionare. Veiksmažodžio ustionare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ustionare presente

    io ustiono
    🔊
    tu ustioni
    🔊
    lui/lei/Lei ustiona
    🔊
    noi ustioniamo
    🔊
    voi ustionate
    🔊
    loro ustionano
    🔊
    Tempo semplice

    ustionare imperfetto

    io ustionavo
    🔊
    tu ustionavi
    🔊
    lui/lei/Lei ustionava
    🔊
    noi ustionavamo
    🔊
    voi ustionavate
    🔊
    loro ustionavano
    🔊

    Tempo semplice

    ustionare futuro semplice

    io ustionerò
    🔊
    tu ustionerai
    🔊
    lui/lei/Lei ustionerà
    🔊
    noi ustioneremo
    🔊
    voi ustionerete
    🔊
    loro ustioneranno
    🔊
    Tempo semplice

    ustionare passato remoto

    io ustionai
    🔊
    tu ustionasti
    🔊
    lui/lei/Lei ustionò
    🔊
    noi ustionammo
    🔊
    voi ustionaste
    🔊
    loro ustionarono
    🔊

    Tempo composto

    ustionare futuro anteriore

    io avrò ustionato
    🔊
    tu avrai ustionato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà ustionato
    🔊
    noi avremo ustionato
    🔊
    voi avrete ustionato
    🔊
    loro avranno ustionato
    🔊
    Tempo composto

    ustionare passato prossimo

    io ho ustionato
    🔊
    tu hai ustionato
    🔊
    lui/lei/Lei ha ustionato
    🔊
    noi abbiamo ustionato
    🔊
    voi avete ustionato
    🔊
    loro hanno ustionato
    🔊

    Tempo composto

    ustionare trapassato prossimo

    io avevo ustionato
    🔊
    tu avevi ustionato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva ustionato
    🔊
    noi avevamo ustionato
    🔊
    voi avevate ustionato
    🔊
    loro avevano ustionato
    🔊
    Tempo composto

    ustionare trapassato remoto

    io ebbi ustionato
    🔊
    tu avesti ustionato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe ustionato
    🔊
    noi avemmo ustionato
    🔊
    voi aveste ustionato
    🔊
    loro ebbero ustionato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ustionare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ustionare


    Tempo semplice

    ustionare congiuntivo presente

    io ustioni
    🔊
    tu ustioni
    🔊
    lui/lei/Lei ustioni
    🔊
    noi ustioniamo
    🔊
    voi ustioniate
    🔊
    loro ustionino
    🔊
    Tempo semplice

    ustionare congiuntivo imperfetto

    io ustionassi
    🔊
    tu ustionassi
    🔊
    lui/lei/Lei ustionasse
    🔊
    noi ustionassimo
    🔊
    voi ustionaste
    🔊
    loro ustionassero
    🔊

    Tempo composto

    ustionare congiuntivo passato

    io abbia ustionato
    🔊
    tu abbia ustionato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia ustionato
    🔊
    noi abbiamo ustionato
    🔊
    voi abbiate ustionato
    🔊
    loro abbiano ustionato
    🔊
    Tempo composto

    ustionare congiuntivo trapassato

    io avessi ustionato
    🔊
    tu avessi ustionato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse ustionato
    🔊
    noi avessimo ustionato
    🔊
    voi aveste ustionato
    🔊
    loro avessero ustionato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ustionare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ustionare


    Tempo semplice

    ustionare condizionale presente

    io ustionerei
    🔊
    tu ustioneresti
    🔊
    lui/lei/Lei ustionerebbe
    🔊
    noi ustioneremmo
    🔊
    voi ustionereste
    🔊
    loro ustionerebbero
    🔊
    Tempo composto

    ustionare condizionale passato

    io avrei ustionato
    🔊
    tu avresti ustionato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe ustionato
    🔊
    noi avremmo ustionato
    🔊
    voi avreste ustionato
    🔊
    loro avrebbero ustionato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ustionare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ustionare


    ustionare imperativo

    tu ustiona
    🔊
    noi ustioniamo
    🔊
    voi ustionate
    🔊

    ustionare congiuntivo esortativo

    Lei ustioni
    🔊
    Che lui/lei ustioni
    🔊
    Che loro ustionino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!