🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha usato il computer per lavorare. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    usare :
    u||re : (accento grave)

    indicativo usare. Veiksmažodžio usare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    usare presente

    io uso
    🔊
    tu usi
    🔊
    lui/lei/Lei usa
    🔊
    noi usiamo
    🔊
    voi usate
    🔊
    loro usano
    🔊
    Tempo semplice

    usare imperfetto

    io usavo
    🔊
    tu usavi
    🔊
    lui/lei/Lei usava
    🔊
    noi usavamo
    🔊
    voi usavate
    🔊
    loro usavano
    🔊

    Tempo semplice

    usare futuro semplice

    io userò
    🔊
    tu userai
    🔊
    lui/lei/Lei userà
    🔊
    noi useremo
    🔊
    voi userete
    🔊
    loro useranno
    🔊
    Tempo semplice

    usare passato remoto

    io usai
    🔊
    tu usasti
    🔊
    lui/lei/Lei usò
    🔊
    noi usammo
    🔊
    voi usaste
    🔊
    loro usarono
    🔊

    Tempo composto

    usare futuro anteriore

    io avrò usato
    🔊
    tu avrai usato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà usato
    🔊
    noi avremo usato
    🔊
    voi avrete usato
    🔊
    loro avranno usato
    🔊
    Tempo composto

    usare passato prossimo

    io ho usato
    🔊
    tu hai usato
    🔊
    lui/lei/Lei ha usato
    🔊
    noi abbiamo usato
    🔊
    voi avete usato
    🔊
    loro hanno usato
    🔊

    Tempo composto

    usare trapassato prossimo

    io avevo usato
    🔊
    tu avevi usato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva usato
    🔊
    noi avevamo usato
    🔊
    voi avevate usato
    🔊
    loro avevano usato
    🔊
    Tempo composto

    usare trapassato remoto

    io ebbi usato
    🔊
    tu avesti usato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe usato
    🔊
    noi avemmo usato
    🔊
    voi aveste usato
    🔊
    loro ebbero usato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo usare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio usare


    Tempo semplice

    usare congiuntivo presente

    io usi
    🔊
    tu usi
    🔊
    lui/lei/Lei usi
    🔊
    noi usiamo
    🔊
    voi usiate
    🔊
    loro usino
    🔊
    Tempo semplice

    usare congiuntivo imperfetto

    io usassi
    🔊
    tu usassi
    🔊
    lui/lei/Lei usasse
    🔊
    noi usassimo
    🔊
    voi usaste
    🔊
    loro usassero
    🔊

    Tempo composto

    usare congiuntivo passato

    io abbia usato
    🔊
    tu abbia usato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia usato
    🔊
    noi abbiamo usato
    🔊
    voi abbiate usato
    🔊
    loro abbiano usato
    🔊
    Tempo composto

    usare congiuntivo trapassato

    io avessi usato
    🔊
    tu avessi usato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse usato
    🔊
    noi avessimo usato
    🔊
    voi aveste usato
    🔊
    loro avessero usato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale usare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui usare


    Tempo semplice

    usare condizionale presente

    io userei
    🔊
    tu useresti
    🔊
    lui/lei/Lei userebbe
    🔊
    noi useremmo
    🔊
    voi usereste
    🔊
    loro userebbero
    🔊
    Tempo composto

    usare condizionale passato

    io avrei usato
    🔊
    tu avresti usato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe usato
    🔊
    noi avremmo usato
    🔊
    voi avreste usato
    🔊
    loro avrebbero usato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo usare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui usare


    usare imperativo

    tu usa
    🔊
    noi usiamo
    🔊
    voi usate
    🔊

    usare congiuntivo esortativo

    Lei usi
    🔊
    Che lui/lei usi
    🔊
    Che loro usino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!