🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Abbiamo unito le forze per un progetto comune. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    unire :
    u||re : (accento grave)

    indicativo unire. Veiksmažodžio unire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    unire presente

    io unisco
    🔊
    tu unisci
    🔊
    lui/lei/Lei unisce
    🔊
    noi uniamo
    🔊
    voi unite
    🔊
    loro uniscono
    🔊
    Tempo semplice

    unire imperfetto

    io univo
    🔊
    tu univi
    🔊
    lui/lei/Lei univa
    🔊
    noi univamo
    🔊
    voi univate
    🔊
    loro univano
    🔊

    Tempo semplice

    unire futuro semplice

    io unirò
    🔊
    tu unirai
    🔊
    lui/lei/Lei unirà
    🔊
    noi uniremo
    🔊
    voi unirete
    🔊
    loro uniranno
    🔊
    Tempo semplice

    unire passato remoto

    io unii
    🔊
    tu unisti
    🔊
    lui/lei/Lei unì
    🔊
    noi unimmo
    🔊
    voi uniste
    🔊
    loro unirono
    🔊

    Tempo composto

    unire futuro anteriore

    io avrò unito
    🔊
    tu avrai unito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà unito
    🔊
    noi avremo unito
    🔊
    voi avrete unito
    🔊
    loro avranno unito
    🔊
    Tempo composto

    unire passato prossimo

    io ho unito
    🔊
    tu hai unito
    🔊
    lui/lei/Lei ha unito
    🔊
    noi abbiamo unito
    🔊
    voi avete unito
    🔊
    loro hanno unito
    🔊

    Tempo composto

    unire trapassato prossimo

    io avevo unito
    🔊
    tu avevi unito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva unito
    🔊
    noi avevamo unito
    🔊
    voi avevate unito
    🔊
    loro avevano unito
    🔊
    Tempo composto

    unire trapassato remoto

    io ebbi unito
    🔊
    tu avesti unito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe unito
    🔊
    noi avemmo unito
    🔊
    voi aveste unito
    🔊
    loro ebbero unito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo unire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio unire


    Tempo semplice

    unire congiuntivo presente

    io unisca
    🔊
    tu unisca
    🔊
    lui/lei/Lei unisca
    🔊
    noi uniamo
    🔊
    voi uniate
    🔊
    loro uniscano
    🔊
    Tempo semplice

    unire congiuntivo imperfetto

    io unissi
    🔊
    tu unissi
    🔊
    lui/lei/Lei unisse
    🔊
    noi unissimo
    🔊
    voi uniste
    🔊
    loro unissero
    🔊

    Tempo composto

    unire congiuntivo passato

    io abbia unito
    🔊
    tu abbia unito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia unito
    🔊
    noi abbiamo unito
    🔊
    voi abbiate unito
    🔊
    loro abbiano unito
    🔊
    Tempo composto

    unire congiuntivo trapassato

    io avessi unito
    🔊
    tu avessi unito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse unito
    🔊
    noi avessimo unito
    🔊
    voi aveste unito
    🔊
    loro avessero unito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale unire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui unire


    Tempo semplice

    unire condizionale presente

    io unirei
    🔊
    tu uniresti
    🔊
    lui/lei/Lei unirebbe
    🔊
    noi uniremmo
    🔊
    voi unireste
    🔊
    loro unerebbero
    🔊
    Tempo composto

    unire condizionale passato

    io avrei unito
    🔊
    tu avresti unito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe unito
    🔊
    noi avremmo unito
    🔊
    voi avreste unito
    🔊
    loro avrebbero unito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo unire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui unire


    unire imperativo

    tu uni
    🔊
    noi uniamo
    🔊
    voi unite
    🔊

    unire congiuntivo esortativo

    Lei unisca
    🔊
    Che lui/lei unisca
    🔊
    Che loro uniscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!