🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha unto il pane con olio. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    ungere :
    ùn|ge|re : (accento grave)

    indicativo ungere. Veiksmažodžio ungere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    ungere presente

    io ungo
    🔊
    tu ungi
    🔊
    lui/lei/Lei unge
    🔊
    noi ungiamo
    🔊
    voi ungete
    🔊
    loro ungono
    🔊
    Tempo semplice

    ungere imperfetto

    io ungevo
    🔊
    tu ungevi
    🔊
    lui/lei/Lei ungeva
    🔊
    noi ungevamo
    🔊
    voi ungevate
    🔊
    loro ungevano
    🔊

    Tempo semplice

    ungere futuro semplice

    io ungerò
    🔊
    tu ungerai
    🔊
    lui/lei/Lei ungerà
    🔊
    noi ungeremo
    🔊
    voi ungerete
    🔊
    loro ungeranno
    🔊
    Tempo semplice

    ungere passato remoto

    io unsi
    🔊
    tu ungesti
    🔊
    lui/lei/Lei unse
    🔊
    noi ungemmo
    🔊
    voi ungeste
    🔊
    loro unsero
    🔊

    Tempo composto

    ungere futuro anteriore

    io avrò unto
    🔊
    tu avrai unto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà unto
    🔊
    noi avremo unto
    🔊
    voi avrete unto
    🔊
    loro avranno unto
    🔊
    Tempo composto

    ungere passato prossimo

    io ho unto
    🔊
    tu hai unto
    🔊
    lui/lei/Lei ha unto
    🔊
    noi abbiamo unto
    🔊
    voi avete unto
    🔊
    loro hanno unto
    🔊

    Tempo composto

    ungere trapassato prossimo

    io avevo unto
    🔊
    tu avevi unto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva unto
    🔊
    noi avevamo unto
    🔊
    voi avevate unto
    🔊
    loro avevano unto
    🔊
    Tempo composto

    ungere trapassato remoto

    io ebbi unto
    🔊
    tu avesti unto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe unto
    🔊
    noi avemmo unto
    🔊
    voi aveste unto
    🔊
    loro ebbero unto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo ungere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio ungere


    Tempo semplice

    ungere congiuntivo presente

    io unga
    🔊
    tu unga
    🔊
    lui/lei/Lei unga
    🔊
    noi ungiamo
    🔊
    voi ungiate
    🔊
    loro ungano
    🔊
    Tempo semplice

    ungere congiuntivo imperfetto

    io ungessi
    🔊
    tu ungessi
    🔊
    lui/lei/Lei ungesse
    🔊
    noi ungessimo
    🔊
    voi ungeste
    🔊
    loro ungessero
    🔊

    Tempo composto

    ungere congiuntivo passato

    io abbia unto
    🔊
    tu abbia unto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia unto
    🔊
    noi abbiamo unto
    🔊
    voi abbiate unto
    🔊
    loro abbiano unto
    🔊
    Tempo composto

    ungere congiuntivo trapassato

    io avessi unto
    🔊
    tu avessi unto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse unto
    🔊
    noi avessimo unto
    🔊
    voi aveste unto
    🔊
    loro avessero unto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale ungere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui ungere


    Tempo semplice

    ungere condizionale presente

    io ungerei
    🔊
    tu ungeresti
    🔊
    lui/lei/Lei ungerebbe
    🔊
    noi ungeremmo
    🔊
    voi ungereste
    🔊
    loro ungerebbero
    🔊
    Tempo composto

    ungere condizionale passato

    io avrei unto
    🔊
    tu avresti unto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe unto
    🔊
    noi avremmo unto
    🔊
    voi avreste unto
    🔊
    loro avrebbero unto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo ungere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui ungere


    ungere imperativo

    tu ungi
    🔊
    noi ungiamo
    🔊
    voi ungete
    🔊

    ungere congiuntivo esortativo

    Lei unga
    🔊
    Che lui/lei unga
    🔊
    Che loro ungano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!