🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Non volevano umiliare nessuno con le loro parole. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    umiliare :
    u|mi|lià|re : (accento grave)

    indicativo umiliare. Veiksmažodžio umiliare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente umiliare

    io umilio
    🔊
    tu umili
    🔊
    lui/lei/Lei umilia
    🔊
    noi umiliamo
    🔊
    voi umiliate
    🔊
    loro umiliano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto umiliare

    io umiliavo
    🔊
    tu umiliavi
    🔊
    lui/lei/Lei umiliava
    🔊
    noi umiliavamo
    🔊
    voi umiliavate
    🔊
    loro umiliavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice umiliare

    io umilierò
    🔊
    tu umilierai
    🔊
    lui/lei/Lei umilierà
    🔊
    noi umilieremo
    🔊
    voi umilierete
    🔊
    loro umilieranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto umiliare

    io umiliai
    🔊
    tu umiliasti
    🔊
    lui/lei/Lei umiliò
    🔊
    noi umiliammo
    🔊
    voi umiliaste
    🔊
    loro umiliarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore umiliare

    io avrò umiliato
    🔊
    tu avrai umiliato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà umiliato
    🔊
    noi avremo umiliato
    🔊
    voi avrete umiliato
    🔊
    loro avranno umiliato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo umiliare

    io ho umiliato
    🔊
    tu hai umiliato
    🔊
    lui/lei/Lei ha umiliato
    🔊
    noi abbiamo umiliato
    🔊
    voi avete umiliato
    🔊
    loro hanno umiliato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo umiliare

    io avevo umiliato
    🔊
    tu avevi umiliato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva umiliato
    🔊
    noi avevamo umiliato
    🔊
    voi avevate umiliato
    🔊
    loro avevano umiliato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto umiliare

    io ebbi umiliato
    🔊
    tu avesti umiliato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe umiliato
    🔊
    noi avemmo umiliato
    🔊
    voi aveste umiliato
    🔊
    loro ebbero umiliato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo umiliare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio umiliare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente umiliare

    io umili
    🔊
    tu umili
    🔊
    lui/lei/Lei umili
    🔊
    noi umiliamo
    🔊
    voi umiliate
    🔊
    loro umilino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto umiliare

    io umiliassi
    🔊
    tu umiliassi
    🔊
    lui/lei/Lei umiliasse
    🔊
    noi umiliassimo
    🔊
    voi umiliaste
    🔊
    loro umiliassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato umiliare

    io abbia umiliato
    🔊
    tu abbia umiliato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia umiliato
    🔊
    noi abbiamo umiliato
    🔊
    voi abbiate umiliato
    🔊
    loro abbiano umiliato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato umiliare

    io avessi umiliato
    🔊
    tu avessi umiliato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse umiliato
    🔊
    noi avessimo umiliato
    🔊
    voi aveste umiliato
    🔊
    loro avessero umiliato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale umiliare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui umiliare


    Tempo semplice

    Condizionale presente umiliare

    io umilierei
    🔊
    tu umilieresti
    🔊
    lui/lei/Lei umilierebbe
    🔊
    noi umilieremmo
    🔊
    voi umiliereste
    🔊
    loro umilierebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato umiliare

    io avrei umiliato
    🔊
    tu avresti umiliato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe umiliato
    🔊
    noi avremmo umiliato
    🔊
    voi avreste umiliato
    🔊
    loro avrebbero umiliato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo umiliare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui umiliare


    Imperativo umiliare

    tu umilia
    🔊
    noi umiliamo
    🔊
    voi umiliate
    🔊

    Congiuntivo umiliare

    Lei umili
    🔊
    Che lui/lei umili
    🔊
    Che loro umilino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
    Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
    Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
    Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!