🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha umidito la terra con un po’ d’acqua. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    umidire :
    u|mi||re : (accento grave)

    indicativo umidire. Veiksmažodžio umidire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    umidire presente

    io umidisco
    🔊
    tu umidisci
    🔊
    lui/lei/Lei umidisce
    🔊
    noi umidiamo
    🔊
    voi umidite
    🔊
    loro umidiscono
    🔊
    Tempo semplice

    umidire imperfetto

    io umidivo
    🔊
    tu umidivi
    🔊
    lui/lei/Lei umidiva
    🔊
    noi umidivamo
    🔊
    voi umidivate
    🔊
    loro umidivano
    🔊

    Tempo semplice

    umidire futuro semplice

    io umidirò
    🔊
    tu umidirai
    🔊
    lui/lei/Lei umidirà
    🔊
    noi umidiremo
    🔊
    voi umidirete
    🔊
    loro umidiranno
    🔊
    Tempo semplice

    umidire passato remoto

    io umidii
    🔊
    tu umidisti
    🔊
    lui/lei/Lei umidì
    🔊
    noi umidimmo
    🔊
    voi umidiste
    🔊
    loro umidirono
    🔊

    Tempo composto

    umidire futuro anteriore

    io avrò umidito
    🔊
    tu avrai umidito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà umidito
    🔊
    noi avremo umidito
    🔊
    voi avrete umidito
    🔊
    loro avranno umidito
    🔊
    Tempo composto

    umidire passato prossimo

    io ho umidito
    🔊
    tu hai umidito
    🔊
    lui/lei/Lei ha umidito
    🔊
    noi abbiamo umidito
    🔊
    voi avete umidito
    🔊
    loro hanno umidito
    🔊

    Tempo composto

    umidire trapassato prossimo

    io avevo umidito
    🔊
    tu avevi umidito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva umidito
    🔊
    noi avevamo umidito
    🔊
    voi avevate umidito
    🔊
    loro avevano umidito
    🔊
    Tempo composto

    umidire trapassato remoto

    io ebbi umidito
    🔊
    tu avesti umidito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe umidito
    🔊
    noi avemmo umidito
    🔊
    voi aveste umidito
    🔊
    loro ebbero umidito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo umidire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio umidire


    Tempo semplice

    umidire congiuntivo presente

    io umidisca
    🔊
    tu umidisca
    🔊
    lui/lei/Lei umidisca
    🔊
    noi umidiamo
    🔊
    voi umidiate
    🔊
    loro umidiscano
    🔊
    Tempo semplice

    umidire congiuntivo imperfetto

    io umidissi
    🔊
    tu umidissi
    🔊
    lui/lei/Lei umidisse
    🔊
    noi umidissimo
    🔊
    voi umidiste
    🔊
    loro umidissero
    🔊

    Tempo composto

    umidire congiuntivo passato

    io abbia umidito
    🔊
    tu abbia umidito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia umidito
    🔊
    noi abbiamo umidito
    🔊
    voi abbiate umidito
    🔊
    loro abbiano umidito
    🔊
    Tempo composto

    umidire congiuntivo trapassato

    io avessi umidito
    🔊
    tu avessi umidito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse umidito
    🔊
    noi avessimo umidito
    🔊
    voi aveste umidito
    🔊
    loro avessero umidito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale umidire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui umidire


    Tempo semplice

    umidire condizionale presente

    io umidirei
    🔊
    tu umidiresti
    🔊
    lui/lei/Lei umidirebbe
    🔊
    noi umidiremmo
    🔊
    voi umidireste
    🔊
    loro umiderebbero
    🔊
    Tempo composto

    umidire condizionale passato

    io avrei umidito
    🔊
    tu avresti umidito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe umidito
    🔊
    noi avremmo umidito
    🔊
    voi avreste umidito
    🔊
    loro avrebbero umidito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo umidire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui umidire


    umidire imperativo

    tu umidi
    🔊
    noi umidiamo
    🔊
    voi umidite
    🔊

    umidire congiuntivo esortativo

    Lei umidisca
    🔊
    Che lui/lei umidisca
    🔊
    Che loro umidiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!