Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha udito un suono lontano. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    udire :
    u|dì|re : (accento grave)

    indicativo udire. Veiksmažodžio udire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente udire

    io odo
    🔊
    tu odi
    🔊
    lui/lei/Lei ode
    🔊
    noi udiamo
    🔊
    voi udite
    🔊
    loro odono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto udire

    io udivo
    🔊
    tu udivi
    🔊
    lui/lei/Lei udiva
    🔊
    noi udivamo
    🔊
    voi udivate
    🔊
    loro udivano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice udire

    io udirò
    🔊
    tu udirai
    🔊
    lui/lei/Lei udirà
    🔊
    noi udiremo
    🔊
    voi udirete
    🔊
    loro udiranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto udire

    io udii
    🔊
    tu udisti
    🔊
    lui/lei/Lei udì
    🔊
    noi udimmo
    🔊
    voi udiste
    🔊
    loro udirono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore udire

    io avrò udito
    🔊
    tu avrai udito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà udito
    🔊
    noi avremo udito
    🔊
    voi avrete udito
    🔊
    loro avranno udito
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo udire

    io ho udito
    🔊
    tu hai udito
    🔊
    lui/lei/Lei ha udito
    🔊
    noi abbiamo udito
    🔊
    voi avete udito
    🔊
    loro hanno udito
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo udire

    io avevo udito
    🔊
    tu avevi udito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva udito
    🔊
    noi avevamo udito
    🔊
    voi avevate udito
    🔊
    loro avevano udito
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto udire

    io ebbi udito
    🔊
    tu avesti udito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe udito
    🔊
    noi avemmo udito
    🔊
    voi aveste udito
    🔊
    loro ebbero udito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo udire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio udire


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente udire

    io oda
    🔊
    tu oda
    🔊
    lui/lei/Lei oda
    🔊
    noi udiamo
    🔊
    voi udiate
    🔊
    loro odano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto udire

    io udissi
    🔊
    tu udissi
    🔊
    lui/lei/Lei udisse
    🔊
    noi udissimo
    🔊
    voi udiste
    🔊
    loro udissero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato udire

    io abbia udito
    🔊
    tu abbia udito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia udito
    🔊
    noi abbiamo udito
    🔊
    voi abbiate udito
    🔊
    loro abbiano udito
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato udire

    io avessi udito
    🔊
    tu avessi udito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse udito
    🔊
    noi avessimo udito
    🔊
    voi aveste udito
    🔊
    loro avessero udito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale udire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui udire


    Tempo semplice

    Condizionale presente udire

    io udirei
    🔊
    tu udiresti
    🔊
    lui/lei/Lei udirebbe
    🔊
    noi udiremmo
    🔊
    voi udireste
    🔊
    loro udirebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato udire

    io avrei udito
    🔊
    tu avresti udito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe udito
    🔊
    noi avremmo udito
    🔊
    voi avreste udito
    🔊
    loro avrebbero udito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo udire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui udire


    Imperativo udire

    tu odi
    🔊
    noi udiamo
    🔊
    voi udite
    🔊

    Congiuntivo udire

    Lei oda
    🔊
    Che lui/lei oda
    🔊
    Che loro odano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!