AF 
BE 
BG 
CA 
CS 
DA 
DE 
EL 
EN 
ES 
ET 
FA 
FI 
FR 
HR 
HU 
IT 
JA 
KA 
KK 
KO 
LT 
LV 
NB 
NL 
PL 
PT 
RO 
RU 
SK 
SL 
SR 
SV 
TA 
TH 
TR 
UK 
UR 
ZH Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha udito un suono lontano. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
verbo irregolare
udire :
u|dì|re
: (accento grave)
indicativo udire. Veiksmažodžio udire tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente udire |
||
| io | odo |
🔊
|
| tu | odi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ode |
🔊
|
| noi | udiamo |
🔊
|
| voi | udite |
🔊
|
| loro | odono |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto udire |
||
| io | udivo |
🔊
|
| tu | udivi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | udiva |
🔊
|
| noi | udivamo |
🔊
|
| voi | udivate |
🔊
|
| loro | udivano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice udire |
||
| io | udirò |
🔊
|
| tu | udirai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | udirà |
🔊
|
| noi | udiremo |
🔊
|
| voi | udirete |
🔊
|
| loro | udiranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto udire |
||
| io | udii |
🔊
|
| tu | udisti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | udì |
🔊
|
| noi | udimmo |
🔊
|
| voi | udiste |
🔊
|
| loro | udirono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore udire |
||
| io | avrò udito |
🔊
|
| tu | avrai udito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà udito |
🔊
|
| noi | avremo udito |
🔊
|
| voi | avrete udito |
🔊
|
| loro | avranno udito |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo udire |
||
| io | ho udito |
🔊
|
| tu | hai udito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha udito |
🔊
|
| noi | abbiamo udito |
🔊
|
| voi | avete udito |
🔊
|
| loro | hanno udito |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo udire |
||
| io | avevo udito |
🔊
|
| tu | avevi udito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva udito |
🔊
|
| noi | avevamo udito |
🔊
|
| voi | avevate udito |
🔊
|
| loro | avevano udito |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto udire |
||
| io | ebbi udito |
🔊
|
| tu | avesti udito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe udito |
🔊
|
| noi | avemmo udito |
🔊
|
| voi | aveste udito |
🔊
|
| loro | ebbero udito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo udire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio udire
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente udire |
||
| io | oda |
🔊
|
| tu | oda |
🔊
|
| lui/lei/Lei | oda |
🔊
|
| noi | udiamo |
🔊
|
| voi | udiate |
🔊
|
| loro | odano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto udire |
||
| io | udissi |
🔊
|
| tu | udissi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | udisse |
🔊
|
| noi | udissimo |
🔊
|
| voi | udiste |
🔊
|
| loro | udissero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato udire |
||
| io | abbia udito |
🔊
|
| tu | abbia udito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia udito |
🔊
|
| noi | abbiamo udito |
🔊
|
| voi | abbiate udito |
🔊
|
| loro | abbiano udito |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato udire |
||
| io | avessi udito |
🔊
|
| tu | avessi udito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse udito |
🔊
|
| noi | avessimo udito |
🔊
|
| voi | aveste udito |
🔊
|
| loro | avessero udito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale udire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui udire
|
Tempo semplice
Condizionale presente udire |
||
| io | udrei,udirei |
🔊
|
| tu | udresti,udiresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | udrebbe,udirebbe |
🔊
|
| noi | udremmo,udiremmo |
🔊
|
| voi | udreste,udireste |
🔊
|
| loro | udrebbero,udirebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato udire |
||
| io | avrei udito |
🔊
|
| tu | avresti udito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe udito |
🔊
|
| noi | avremmo udito |
🔊
|
| voi | avreste udito |
🔊
|
| loro | avrebbero udito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo udire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui udire
Imperativo udire |
||
| tu | odi |
🔊
|
| noi | udiamo |
🔊
|
| voi | udite |
🔊
|
Congiuntivo udire |
||
| Lei | oda |
🔊
|
| Che lui/lei | oda |
🔊
|
| Che loro | odano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!