Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Il cielo ha tuonato prima della tempesta. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
tuonare :
tuo|nà|re
: (accento grave)
indicativo tuonare. Veiksmažodžio tuonare tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente tuonare |
||
| io | tuono |
🔊
|
| tu | tuoni |
🔊
|
| lui/lei/Lei | tuona |
🔊
|
| noi | tuoniamo |
🔊
|
| voi | tuonate |
🔊
|
| loro | tuonano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto tuonare |
||
| io | tuonavo |
🔊
|
| tu | tuonavi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | tuonava |
🔊
|
| noi | tuonavamo |
🔊
|
| voi | tuonavate |
🔊
|
| loro | tuonavano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice tuonare |
||
| io | tuonerò |
🔊
|
| tu | tuonerai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | tuonerà |
🔊
|
| noi | tuoneremo |
🔊
|
| voi | tuonerete |
🔊
|
| loro | tuoneranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto tuonare |
||
| io | tuonai |
🔊
|
| tu | tuonasti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | tuonò |
🔊
|
| noi | tuonammo |
🔊
|
| voi | tuonaste |
🔊
|
| loro | tuonarono |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore tuonare |
||
| io | avrò tuonato |
🔊
|
| tu | avrai tuonato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà tuonato |
🔊
|
| noi | avremo tuonato |
🔊
|
| voi | avrete tuonato |
🔊
|
| loro | avranno tuonato |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo tuonare |
||
| io | ho tuonato |
🔊
|
| tu | hai tuonato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha tuonato |
🔊
|
| noi | abbiamo tuonato |
🔊
|
| voi | avete tuonato |
🔊
|
| loro | hanno tuonato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo tuonare |
||
| io | avevo tuonato |
🔊
|
| tu | avevi tuonato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva tuonato |
🔊
|
| noi | avevamo tuonato |
🔊
|
| voi | avevate tuonato |
🔊
|
| loro | avevano tuonato |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto tuonare |
||
| io | ebbi tuonato |
🔊
|
| tu | avesti tuonato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe tuonato |
🔊
|
| noi | avemmo tuonato |
🔊
|
| voi | aveste tuonato |
🔊
|
| loro | ebbero tuonato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo tuonare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio tuonare
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente tuonare |
||
| io | tuoni |
🔊
|
| tu | tuoni |
🔊
|
| lui/lei/Lei | tuoni |
🔊
|
| noi | tuoniamo |
🔊
|
| voi | tuoniate |
🔊
|
| loro | tuonino |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto tuonare |
||
| io | tuonassi |
🔊
|
| tu | tuonassi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | tuonasse |
🔊
|
| noi | tuonassimo |
🔊
|
| voi | tuonaste |
🔊
|
| loro | tuonassero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato tuonare |
||
| io | abbia tuonato |
🔊
|
| tu | abbia tuonato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia tuonato |
🔊
|
| noi | abbiamo tuonato |
🔊
|
| voi | abbiate tuonato |
🔊
|
| loro | abbiano tuonato |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato tuonare |
||
| io | avessi tuonato |
🔊
|
| tu | avessi tuonato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse tuonato |
🔊
|
| noi | avessimo tuonato |
🔊
|
| voi | aveste tuonato |
🔊
|
| loro | avessero tuonato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale tuonare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui tuonare
|
Tempo semplice
Condizionale presente tuonare |
||
| io | tuonerei |
🔊
|
| tu | tuoneresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | tuonerebbe |
🔊
|
| noi | tuoneremmo |
🔊
|
| voi | tuonereste |
🔊
|
| loro | tuonerebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato tuonare |
||
| io | avrei tuonato |
🔊
|
| tu | avresti tuonato |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe tuonato |
🔊
|
| noi | avremmo tuonato |
🔊
|
| voi | avreste tuonato |
🔊
|
| loro | avrebbero tuonato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo tuonare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui tuonare
Imperativo tuonare |
||
| tu | tuona |
🔊
|
| noi | tuoniamo |
🔊
|
| voi | tuonate |
🔊
|
Congiuntivo tuonare |
||
| Lei | tuoni |
🔊
|
| Che lui/lei | tuoni |
🔊
|
| Che loro | tuonino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
L'imperativo è un modo verbale essenziale nella lingua italiana, utilizzato per dare ordini, istruzioni o consigli. Si forma per la seconda persona singolare, la seconda persona plurale e la prima persona plurale.
Ad esempio, frasi come "Fai attenzione!" o "Parlate lentamente!" mostrano come l'imperativo possa essere utilizzato per comunicare in modo diretto e chiaro. Anche la forma "Andiamo!" per esprimere un invito a fare qualcosa insieme è un esempio di imperativo.
Tuttavia, è importante notare che l'imperativo non ha forme per la terza persona singolare e plurale. Per questi casi, si usa il congiuntivo esortativo, che serve a esprimere desideri o raccomandazioni in modo più gentile.
Questa caratteristica rende l'italiano unico, poiché il congiuntivo esortativo aggiunge un tocco di cortesia e delicatezza alle conversazioni. Conoscere l'imperativo e il suo utilizzo appropriato è fondamentale per comunicare efficacemente e mantenere un tono amichevole nelle interazioni quotidiane.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!