Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha tenuto un discorso davanti a una grande folla. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    verbo irregolare
    tenere : laikyti
    te|né|re : (accento acuto)

    indicativo tenere. Veiksmažodžio tenere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente tenere

    io tengo
    🔊
    tu tieni
    🔊
    lui/lei/Lei tiene
    🔊
    noi teniamo
    🔊
    voi tenete
    🔊
    loro tengono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto tenere

    io tenevo
    🔊
    tu tenevi
    🔊
    lui/lei/Lei teneva
    🔊
    noi tenevamo
    🔊
    voi tenevate
    🔊
    loro tenevano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice tenere

    io terrò
    🔊
    tu terrai
    🔊
    lui/lei/Lei terrà
    🔊
    noi terremo
    🔊
    voi terrete
    🔊
    loro terranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto tenere

    io tenni
    🔊
    tu tenesti
    🔊
    lui/lei/Lei tenne
    🔊
    noi tenemmo
    🔊
    voi teneste
    🔊
    loro tennero
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore tenere

    io avrò tenuto
    🔊
    tu avrai tenuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà tenuto
    🔊
    noi avremo tenuto
    🔊
    voi avrete tenuto
    🔊
    loro avranno tenuto
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo tenere

    io ho tenuto
    🔊
    tu hai tenuto
    🔊
    lui/lei/Lei ha tenuto
    🔊
    noi abbiamo tenuto
    🔊
    voi avete tenuto
    🔊
    loro hanno tenuto
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo tenere

    io avevo tenuto
    🔊
    tu avevi tenuto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva tenuto
    🔊
    noi avevamo tenuto
    🔊
    voi avevate tenuto
    🔊
    loro avevano tenuto
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto tenere

    io ebbi tenuto
    🔊
    tu avesti tenuto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe tenuto
    🔊
    noi avemmo tenuto
    🔊
    voi aveste tenuto
    🔊
    loro ebbero tenuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo tenere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio tenere


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente tenere

    io tenga
    🔊
    tu tenga
    🔊
    lui/lei/Lei tenga
    🔊
    noi teniamo
    🔊
    voi teniate
    🔊
    loro tengano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto tenere

    io tenessi
    🔊
    tu tenessi
    🔊
    lui/lei/Lei tenesse
    🔊
    noi tenessimo
    🔊
    voi teneste
    🔊
    loro tenessero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato tenere

    io abbia tenuto
    🔊
    tu abbia tenuto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia tenuto
    🔊
    noi abbiamo tenuto
    🔊
    voi abbiate tenuto
    🔊
    loro abbiano tenuto
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato tenere

    io avessi tenuto
    🔊
    tu avessi tenuto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse tenuto
    🔊
    noi avessimo tenuto
    🔊
    voi aveste tenuto
    🔊
    loro avessero tenuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale tenere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui tenere


    Tempo semplice

    Condizionale presente tenere

    io terrei
    🔊
    tu terresti
    🔊
    lui/lei/Lei terrebbe
    🔊
    noi terremmo
    🔊
    voi terreste
    🔊
    loro terrebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato tenere

    io avrei tenuto
    🔊
    tu avresti tenuto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe tenuto
    🔊
    noi avremmo tenuto
    🔊
    voi avreste tenuto
    🔊
    loro avrebbero tenuto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo tenere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui tenere


    Imperativo tenere

    tu tieni
    🔊
    noi teniamo
    🔊
    voi tenete
    🔊

    Congiuntivo tenere

    Lei tenga
    🔊
    Che lui/lei tenga
    🔊
    Che loro tengano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!