🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha teso la corda. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    tendere :
    tèn|de|re : (accento grave)

    indicativo tendere. Veiksmažodžio tendere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    tendere presente

    io tendo
    🔊
    tu tendi
    🔊
    lui/lei/Lei tende
    🔊
    noi tendiamo
    🔊
    voi tendete
    🔊
    loro tendono
    🔊
    Tempo semplice

    tendere imperfetto

    io tendevo
    🔊
    tu tendevi
    🔊
    lui/lei/Lei tendeva
    🔊
    noi tendevamo
    🔊
    voi tendevate
    🔊
    loro tendevano
    🔊

    Tempo semplice

    tendere futuro semplice

    io tenderò
    🔊
    tu tenderai
    🔊
    lui/lei/Lei tenderà
    🔊
    noi tenderemo
    🔊
    voi tenderete
    🔊
    loro tenderanno
    🔊
    Tempo semplice

    tendere passato remoto

    io tesi
    🔊
    tu tendesti
    🔊
    lui/lei/Lei tese
    🔊
    noi tendemmo
    🔊
    voi tendeste
    🔊
    loro tesero
    🔊

    Tempo composto

    tendere futuro anteriore

    io avrò teso
    🔊
    tu avrai teso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà teso
    🔊
    noi avremo teso
    🔊
    voi avrete teso
    🔊
    loro avranno teso
    🔊
    Tempo composto

    tendere passato prossimo

    io ho teso
    🔊
    tu hai teso
    🔊
    lui/lei/Lei ha teso
    🔊
    noi abbiamo teso
    🔊
    voi avete teso
    🔊
    loro hanno teso
    🔊

    Tempo composto

    tendere trapassato prossimo

    io avevo teso
    🔊
    tu avevi teso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva teso
    🔊
    noi avevamo teso
    🔊
    voi avevate teso
    🔊
    loro avevano teso
    🔊
    Tempo composto

    tendere trapassato remoto

    io ebbi teso
    🔊
    tu avesti teso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe teso
    🔊
    noi avemmo teso
    🔊
    voi aveste teso
    🔊
    loro ebbero teso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo tendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio tendere


    Tempo semplice

    tendere congiuntivo presente

    io tenda
    🔊
    tu tenda
    🔊
    lui/lei/Lei tenda
    🔊
    noi tendiamo
    🔊
    voi tendiate
    🔊
    loro tendano
    🔊
    Tempo semplice

    tendere congiuntivo imperfetto

    io tendessi
    🔊
    tu tendessi
    🔊
    lui/lei/Lei tendesse
    🔊
    noi tendessimo
    🔊
    voi tendeste
    🔊
    loro tendessero
    🔊

    Tempo composto

    tendere congiuntivo passato

    io abbia teso
    🔊
    tu abbia teso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia teso
    🔊
    noi abbiamo teso
    🔊
    voi abbiate teso
    🔊
    loro abbiano teso
    🔊
    Tempo composto

    tendere congiuntivo trapassato

    io avessi teso
    🔊
    tu avessi teso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse teso
    🔊
    noi avessimo teso
    🔊
    voi aveste teso
    🔊
    loro avessero teso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale tendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui tendere


    Tempo semplice

    tendere condizionale presente

    io tenderei
    🔊
    tu tenderesti
    🔊
    lui/lei/Lei tenderebbe
    🔊
    noi tenderemmo
    🔊
    voi tendereste
    🔊
    loro tenderebbero
    🔊
    Tempo composto

    tendere condizionale passato

    io avrei teso
    🔊
    tu avresti teso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe teso
    🔊
    noi avremmo teso
    🔊
    voi avreste teso
    🔊
    loro avrebbero teso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo tendere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui tendere


    tendere imperativo

    tu tendi
    🔊
    noi tendiamo
    🔊
    voi tendete
    🔊

    tendere congiuntivo esortativo

    Lei tenda
    🔊
    Che lui/lei tenda
    🔊
    Che loro tendano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!