🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha sviato l’attenzione. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    sviare :
    svi|à|re : (accento grave)

    indicativo sviare. Veiksmažodžio sviare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sviare presente

    io svio
    🔊
    tu svii
    🔊
    lui/lei/Lei svia
    🔊
    noi sviamo
    🔊
    voi sviate
    🔊
    loro sviano
    🔊
    Tempo semplice

    sviare imperfetto

    io sviavo
    🔊
    tu sviavi
    🔊
    lui/lei/Lei sviava
    🔊
    noi sviavamo
    🔊
    voi sviavate
    🔊
    loro sviavano
    🔊

    Tempo semplice

    sviare futuro semplice

    io svierò
    🔊
    tu svierai
    🔊
    lui/lei/Lei svierà
    🔊
    noi svieremo
    🔊
    voi svierete
    🔊
    loro svieranno
    🔊
    Tempo semplice

    sviare passato remoto

    io sviai
    🔊
    tu sviasti
    🔊
    lui/lei/Lei sviò
    🔊
    noi sviammo
    🔊
    voi sviaste
    🔊
    loro sviarono
    🔊

    Tempo composto

    sviare futuro anteriore

    io avrò sviato
    🔊
    tu avrai sviato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sviato
    🔊
    noi avremo sviato
    🔊
    voi avrete sviato
    🔊
    loro avranno sviato
    🔊
    Tempo composto

    sviare passato prossimo

    io ho sviato
    🔊
    tu hai sviato
    🔊
    lui/lei/Lei ha sviato
    🔊
    noi abbiamo sviato
    🔊
    voi avete sviato
    🔊
    loro hanno sviato
    🔊

    Tempo composto

    sviare trapassato prossimo

    io avevo sviato
    🔊
    tu avevi sviato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sviato
    🔊
    noi avevamo sviato
    🔊
    voi avevate sviato
    🔊
    loro avevano sviato
    🔊
    Tempo composto

    sviare trapassato remoto

    io ebbi sviato
    🔊
    tu avesti sviato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sviato
    🔊
    noi avemmo sviato
    🔊
    voi aveste sviato
    🔊
    loro ebbero sviato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sviare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sviare


    Tempo semplice

    sviare congiuntivo presente

    io svii
    🔊
    tu svii
    🔊
    lui/lei/Lei svii
    🔊
    noi sviamo
    🔊
    voi sviate
    🔊
    loro sviino
    🔊
    Tempo semplice

    sviare congiuntivo imperfetto

    io sviassi
    🔊
    tu sviassi
    🔊
    lui/lei/Lei sviasse
    🔊
    noi sviassimo
    🔊
    voi sviaste
    🔊
    loro sviassero
    🔊

    Tempo composto

    sviare congiuntivo passato

    io abbia sviato
    🔊
    tu abbia sviato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sviato
    🔊
    noi abbiamo sviato
    🔊
    voi abbiate sviato
    🔊
    loro abbiano sviato
    🔊
    Tempo composto

    sviare congiuntivo trapassato

    io avessi sviato
    🔊
    tu avessi sviato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sviato
    🔊
    noi avessimo sviato
    🔊
    voi aveste sviato
    🔊
    loro avessero sviato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sviare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sviare


    Tempo semplice

    sviare condizionale presente

    io svierei
    🔊
    tu svieresti
    🔊
    lui/lei/Lei svierebbe
    🔊
    noi svieremmo
    🔊
    voi sviereste
    🔊
    loro svierebbero
    🔊
    Tempo composto

    sviare condizionale passato

    io avrei sviato
    🔊
    tu avresti sviato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sviato
    🔊
    noi avremmo sviato
    🔊
    voi avreste sviato
    🔊
    loro avrebbero sviato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sviare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sviare


    sviare imperativo

    tu svia
    🔊
    noi sviamo
    🔊
    voi sviate
    🔊

    sviare congiuntivo esortativo

    Lei svii
    🔊
    Che lui/lei svii
    🔊
    Che loro sviino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!