Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Hanno sveltito i processi. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
sveltire :
svel|tì|re
: (accento grave)
indicativo sveltire. Veiksmažodžio sveltire tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
sveltire presente |
||
io | sveltisco |
🔊
|
tu | sveltisci |
🔊
|
lui/lei/Lei | sveltisce |
🔊
|
noi | sveltiamo |
🔊
|
voi | sveltite |
🔊
|
loro | sveltiscono |
🔊
|
Tempo semplice
sveltire imperfetto |
||
io | sveltivo |
🔊
|
tu | sveltivi |
🔊
|
lui/lei/Lei | sveltiva |
🔊
|
noi | sveltivamo |
🔊
|
voi | sveltivate |
🔊
|
loro | sveltivano |
🔊
|
Tempo semplice
sveltire futuro semplice |
||
io | sveltirò |
🔊
|
tu | sveltirai |
🔊
|
lui/lei/Lei | sveltirà |
🔊
|
noi | sveltiremo |
🔊
|
voi | sveltirete |
🔊
|
loro | sveltiranno |
🔊
|
Tempo semplice
sveltire passato remoto |
||
io | sveltii |
🔊
|
tu | sveltisti |
🔊
|
lui/lei/Lei | sveltì |
🔊
|
noi | sveltimmo |
🔊
|
voi | sveltiste |
🔊
|
loro | sveltirono |
🔊
|
Tempo composto
sveltire futuro anteriore |
||
io | avrò sveltito |
🔊
|
tu | avrai sveltito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà sveltito |
🔊
|
noi | avremo sveltito |
🔊
|
voi | avrete sveltito |
🔊
|
loro | avranno sveltito |
🔊
|
Tempo composto
sveltire passato prossimo |
||
io | ho sveltito |
🔊
|
tu | hai sveltito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha sveltito |
🔊
|
noi | abbiamo sveltito |
🔊
|
voi | avete sveltito |
🔊
|
loro | hanno sveltito |
🔊
|
Tempo composto
sveltire trapassato prossimo |
||
io | avevo sveltito |
🔊
|
tu | avevi sveltito |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva sveltito |
🔊
|
noi | avevamo sveltito |
🔊
|
voi | avevate sveltito |
🔊
|
loro | avevano sveltito |
🔊
|
Tempo composto
sveltire trapassato remoto |
||
io | ebbi sveltito |
🔊
|
tu | avesti sveltito |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe sveltito |
🔊
|
noi | avemmo sveltito |
🔊
|
voi | aveste sveltito |
🔊
|
loro | ebbero sveltito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo sveltire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sveltire
Tempo semplice
sveltire congiuntivo presente |
||
io | sveltisca |
🔊
|
tu | sveltisca |
🔊
|
lui/lei/Lei | sveltisca |
🔊
|
noi | sveltiamo |
🔊
|
voi | sveltiate |
🔊
|
loro | sveltiscano |
🔊
|
Tempo semplice
sveltire congiuntivo imperfetto |
||
io | sveltissi |
🔊
|
tu | sveltissi |
🔊
|
lui/lei/Lei | sveltisse |
🔊
|
noi | sveltissimo |
🔊
|
voi | sveltiste |
🔊
|
loro | sveltissero |
🔊
|
Tempo composto
sveltire congiuntivo passato |
||
io | abbia sveltito |
🔊
|
tu | abbia sveltito |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia sveltito |
🔊
|
noi | abbiamo sveltito |
🔊
|
voi | abbiate sveltito |
🔊
|
loro | abbiano sveltito |
🔊
|
Tempo composto
sveltire congiuntivo trapassato |
||
io | avessi sveltito |
🔊
|
tu | avessi sveltito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse sveltito |
🔊
|
noi | avessimo sveltito |
🔊
|
voi | aveste sveltito |
🔊
|
loro | avessero sveltito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale sveltire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sveltire
Tempo semplice
sveltire condizionale presente |
||
io | sveltirei |
🔊
|
tu | sveltiresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | sveltirebbe |
🔊
|
noi | sveltiremmo |
🔊
|
voi | sveltireste |
🔊
|
loro | svelterebbero |
🔊
|
Tempo composto
sveltire condizionale passato |
||
io | avrei sveltito |
🔊
|
tu | avresti sveltito |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe sveltito |
🔊
|
noi | avremmo sveltito |
🔊
|
voi | avreste sveltito |
🔊
|
loro | avrebbero sveltito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo sveltire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sveltire
sveltire imperativo |
||
tu | svelti |
🔊
|
noi | sveltiamo |
🔊
|
voi | sveltite |
🔊
|
sveltire congiuntivo esortativo |
||
Lei | sveltisca |
🔊
|
Che lui/lei | sveltisca |
🔊
|
Che loro | sveltiscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!