🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno sveltito i processi. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    sveltire :
    svel||re : (accento grave)

    indicativo sveltire. Veiksmažodžio sveltire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sveltire presente

    io sveltisco
    🔊
    tu sveltisci
    🔊
    lui/lei/Lei sveltisce
    🔊
    noi sveltiamo
    🔊
    voi sveltite
    🔊
    loro sveltiscono
    🔊
    Tempo semplice

    sveltire imperfetto

    io sveltivo
    🔊
    tu sveltivi
    🔊
    lui/lei/Lei sveltiva
    🔊
    noi sveltivamo
    🔊
    voi sveltivate
    🔊
    loro sveltivano
    🔊

    Tempo semplice

    sveltire futuro semplice

    io sveltirò
    🔊
    tu sveltirai
    🔊
    lui/lei/Lei sveltirà
    🔊
    noi sveltiremo
    🔊
    voi sveltirete
    🔊
    loro sveltiranno
    🔊
    Tempo semplice

    sveltire passato remoto

    io sveltii
    🔊
    tu sveltisti
    🔊
    lui/lei/Lei sveltì
    🔊
    noi sveltimmo
    🔊
    voi sveltiste
    🔊
    loro sveltirono
    🔊

    Tempo composto

    sveltire futuro anteriore

    io avrò sveltito
    🔊
    tu avrai sveltito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sveltito
    🔊
    noi avremo sveltito
    🔊
    voi avrete sveltito
    🔊
    loro avranno sveltito
    🔊
    Tempo composto

    sveltire passato prossimo

    io ho sveltito
    🔊
    tu hai sveltito
    🔊
    lui/lei/Lei ha sveltito
    🔊
    noi abbiamo sveltito
    🔊
    voi avete sveltito
    🔊
    loro hanno sveltito
    🔊

    Tempo composto

    sveltire trapassato prossimo

    io avevo sveltito
    🔊
    tu avevi sveltito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sveltito
    🔊
    noi avevamo sveltito
    🔊
    voi avevate sveltito
    🔊
    loro avevano sveltito
    🔊
    Tempo composto

    sveltire trapassato remoto

    io ebbi sveltito
    🔊
    tu avesti sveltito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sveltito
    🔊
    noi avemmo sveltito
    🔊
    voi aveste sveltito
    🔊
    loro ebbero sveltito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sveltire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sveltire


    Tempo semplice

    sveltire congiuntivo presente

    io sveltisca
    🔊
    tu sveltisca
    🔊
    lui/lei/Lei sveltisca
    🔊
    noi sveltiamo
    🔊
    voi sveltiate
    🔊
    loro sveltiscano
    🔊
    Tempo semplice

    sveltire congiuntivo imperfetto

    io sveltissi
    🔊
    tu sveltissi
    🔊
    lui/lei/Lei sveltisse
    🔊
    noi sveltissimo
    🔊
    voi sveltiste
    🔊
    loro sveltissero
    🔊

    Tempo composto

    sveltire congiuntivo passato

    io abbia sveltito
    🔊
    tu abbia sveltito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sveltito
    🔊
    noi abbiamo sveltito
    🔊
    voi abbiate sveltito
    🔊
    loro abbiano sveltito
    🔊
    Tempo composto

    sveltire congiuntivo trapassato

    io avessi sveltito
    🔊
    tu avessi sveltito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sveltito
    🔊
    noi avessimo sveltito
    🔊
    voi aveste sveltito
    🔊
    loro avessero sveltito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sveltire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sveltire


    Tempo semplice

    sveltire condizionale presente

    io sveltirei
    🔊
    tu sveltiresti
    🔊
    lui/lei/Lei sveltirebbe
    🔊
    noi sveltiremmo
    🔊
    voi sveltireste
    🔊
    loro svelterebbero
    🔊
    Tempo composto

    sveltire condizionale passato

    io avrei sveltito
    🔊
    tu avresti sveltito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sveltito
    🔊
    noi avremmo sveltito
    🔊
    voi avreste sveltito
    🔊
    loro avrebbero sveltito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sveltire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sveltire


    sveltire imperativo

    tu svelti
    🔊
    noi sveltiamo
    🔊
    voi sveltite
    🔊

    sveltire congiuntivo esortativo

    Lei sveltisca
    🔊
    Che lui/lei sveltisca
    🔊
    Che loro sveltiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!