🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha svellato la pianta dal terreno. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    verbo irregolare
    svellere :
    svèl|le|re : (accento grave)

    indicativo svellere. Veiksmažodžio svellere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    svellere presente

    io svello, svelgo
    🔊
    tu svelli
    🔊
    lui/lei/Lei svelle
    🔊
    noi svelliamo
    🔊
    voi svellete
    🔊
    loro svellono, svelgono
    🔊
    Tempo semplice

    svellere imperfetto

    io svellevo
    🔊
    tu svellevi
    🔊
    lui/lei/Lei svelleva
    🔊
    noi svellevamo
    🔊
    voi svellevate
    🔊
    loro svellevano
    🔊

    Tempo semplice

    svellere futuro semplice

    io svellerò
    🔊
    tu svellerai
    🔊
    lui/lei/Lei svellerà
    🔊
    noi svelleremo
    🔊
    voi svellerete
    🔊
    loro svelleranno
    🔊
    Tempo semplice

    svellere passato remoto

    io svelsi
    🔊
    tu svellesti
    🔊
    lui/lei/Lei svelse
    🔊
    noi svellemmo
    🔊
    voi svelleste
    🔊
    loro svelsero
    🔊

    Tempo composto

    svellere futuro anteriore

    io avrò svelto
    🔊
    tu avrai svelto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà svelto
    🔊
    noi avremo svelto
    🔊
    voi avrete svelto
    🔊
    loro avranno svelto
    🔊
    Tempo composto

    svellere passato prossimo

    io ho svelto
    🔊
    tu hai svelto
    🔊
    lui/lei/Lei ha svelto
    🔊
    noi abbiamo svelto
    🔊
    voi avete svelto
    🔊
    loro hanno svelto
    🔊

    Tempo composto

    svellere trapassato prossimo

    io avevo svelto
    🔊
    tu avevi svelto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva svelto
    🔊
    noi avevamo svelto
    🔊
    voi avevate svelto
    🔊
    loro avevano svelto
    🔊
    Tempo composto

    svellere trapassato remoto

    io ebbi svelto
    🔊
    tu avesti svelto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe svelto
    🔊
    noi avemmo svelto
    🔊
    voi aveste svelto
    🔊
    loro ebbero svelto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo svellere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio svellere


    Tempo semplice

    svellere congiuntivo presente

    io svella, svelga
    🔊
    tu svella, svelga
    🔊
    lui/lei/Lei svella, svelga
    🔊
    noi svelliamo
    🔊
    voi svelliate
    🔊
    loro svellano, svelgano
    🔊
    Tempo semplice

    svellere congiuntivo imperfetto

    io svellessi
    🔊
    tu svellessi
    🔊
    lui/lei/Lei svellesse
    🔊
    noi svellessimo
    🔊
    voi svelleste
    🔊
    loro svellessero
    🔊

    Tempo composto

    svellere congiuntivo passato

    io abbia svelto
    🔊
    tu abbia svelto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia svelto
    🔊
    noi abbiamo svelto
    🔊
    voi abbiate svelto
    🔊
    loro abbiano svelto
    🔊
    Tempo composto

    svellere congiuntivo trapassato

    io avessi svelto
    🔊
    tu avessi svelto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse svelto
    🔊
    noi avessimo svelto
    🔊
    voi aveste svelto
    🔊
    loro avessero svelto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale svellere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui svellere


    Tempo semplice

    svellere condizionale presente

    io svellerei
    🔊
    tu svelleresti
    🔊
    lui/lei/Lei svellerebbe
    🔊
    noi svelleremmo
    🔊
    voi svellereste
    🔊
    loro svellerebbero
    🔊
    Tempo composto

    svellere condizionale passato

    io avrei svelto
    🔊
    tu avresti svelto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe svelto
    🔊
    noi avremmo svelto
    🔊
    voi avreste svelto
    🔊
    loro avrebbero svelto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo svellere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui svellere


    svellere imperativo

    tu svelli
    🔊
    noi svelliamo
    🔊
    voi svellete
    🔊

    svellere congiuntivo esortativo

    Lei svella, svelga
    🔊
    Che lui/lei svella, svelga
    🔊
    Che loro svellano, svelgano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!