🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il punto è stato sussunto nel dibattito. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    sussumere :
    sus||me|re : (accento grave)

    indicativo sussumere. Veiksmažodžio sussumere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sussumere presente

    io sussumo
    🔊
    tu sussumi
    🔊
    lui/lei/Lei sussume
    🔊
    noi sussumiamo
    🔊
    voi sussumete
    🔊
    loro sussumono
    🔊
    Tempo semplice

    sussumere imperfetto

    io sussumevo
    🔊
    tu sussumevi
    🔊
    lui/lei/Lei sussumeva
    🔊
    noi sussumevamo
    🔊
    voi sussumevate
    🔊
    loro sussumevano
    🔊

    Tempo semplice

    sussumere futuro semplice

    io sussumerò
    🔊
    tu sussumerai
    🔊
    lui/lei/Lei sussumerà
    🔊
    noi sussumeremo
    🔊
    voi sussumerete
    🔊
    loro sussumeranno
    🔊
    Tempo semplice

    sussumere passato remoto

    io sussunsi
    🔊
    tu sussumesti
    🔊
    lui/lei/Lei sussunse
    🔊
    noi sussumemmo
    🔊
    voi sussumeste
    🔊
    loro sussunsero
    🔊

    Tempo composto

    sussumere futuro anteriore

    io avrò sussunto
    🔊
    tu avrai sussunto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sussunto
    🔊
    noi avremo sussunto
    🔊
    voi avrete sussunto
    🔊
    loro avranno sussunto
    🔊
    Tempo composto

    sussumere passato prossimo

    io ho sussunto
    🔊
    tu hai sussunto
    🔊
    lui/lei/Lei ha sussunto
    🔊
    noi abbiamo sussunto
    🔊
    voi avete sussunto
    🔊
    loro hanno sussunto
    🔊

    Tempo composto

    sussumere trapassato prossimo

    io avevo sussunto
    🔊
    tu avevi sussunto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sussunto
    🔊
    noi avevamo sussunto
    🔊
    voi avevate sussunto
    🔊
    loro avevano sussunto
    🔊
    Tempo composto

    sussumere trapassato remoto

    io ebbi sussunto
    🔊
    tu avesti sussunto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sussunto
    🔊
    noi avemmo sussunto
    🔊
    voi aveste sussunto
    🔊
    loro ebbero sussunto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sussumere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sussumere


    Tempo semplice

    sussumere congiuntivo presente

    io sussuma
    🔊
    tu sussuma
    🔊
    lui/lei/Lei sussuma
    🔊
    noi sussumiamo
    🔊
    voi sussumiate
    🔊
    loro sussumano
    🔊
    Tempo semplice

    sussumere congiuntivo imperfetto

    io sussumessi
    🔊
    tu sussumessi
    🔊
    lui/lei/Lei sussumesse
    🔊
    noi sussumessimo
    🔊
    voi sussumeste
    🔊
    loro sussumessero
    🔊

    Tempo composto

    sussumere congiuntivo passato

    io abbia sussunto
    🔊
    tu abbia sussunto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sussunto
    🔊
    noi abbiamo sussunto
    🔊
    voi abbiate sussunto
    🔊
    loro abbiano sussunto
    🔊
    Tempo composto

    sussumere congiuntivo trapassato

    io avessi sussunto
    🔊
    tu avessi sussunto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sussunto
    🔊
    noi avessimo sussunto
    🔊
    voi aveste sussunto
    🔊
    loro avessero sussunto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sussumere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sussumere


    Tempo semplice

    sussumere condizionale presente

    io sussumerei
    🔊
    tu sussumeresti
    🔊
    lui/lei/Lei sussumerebbe
    🔊
    noi sussumeremmo
    🔊
    voi sussumereste
    🔊
    loro sussumerebbero
    🔊
    Tempo composto

    sussumere condizionale passato

    io avrei sussunto
    🔊
    tu avresti sussunto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sussunto
    🔊
    noi avremmo sussunto
    🔊
    voi avreste sussunto
    🔊
    loro avrebbero sussunto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sussumere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sussumere


    sussumere imperativo

    tu sussumi
    🔊
    noi sussumiamo
    🔊
    voi sussumete
    🔊

    sussumere congiuntivo esortativo

    Lei sussuma
    🔊
    Che lui/lei sussuma
    🔊
    Che loro sussumano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!