🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha suscitato molte emozioni. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    suscitare :
    su|sci||re : (accento grave)

    indicativo suscitare. Veiksmažodžio suscitare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    suscitare presente

    io suscito
    🔊
    tu susciti
    🔊
    lui/lei/Lei suscita
    🔊
    noi suscitiamo
    🔊
    voi suscitate
    🔊
    loro suscitano
    🔊
    Tempo semplice

    suscitare imperfetto

    io suscitavo
    🔊
    tu suscitavi
    🔊
    lui/lei/Lei suscitava
    🔊
    noi suscitavamo
    🔊
    voi suscitavate
    🔊
    loro suscitavano
    🔊

    Tempo semplice

    suscitare futuro semplice

    io susciterò
    🔊
    tu susciterai
    🔊
    lui/lei/Lei susciterà
    🔊
    noi susciteremo
    🔊
    voi susciterete
    🔊
    loro susciteranno
    🔊
    Tempo semplice

    suscitare passato remoto

    io suscitai
    🔊
    tu suscitasti
    🔊
    lui/lei/Lei suscitò
    🔊
    noi suscitammo
    🔊
    voi suscitaste
    🔊
    loro suscitarono
    🔊

    Tempo composto

    suscitare futuro anteriore

    io avrò suscitato
    🔊
    tu avrai suscitato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà suscitato
    🔊
    noi avremo suscitato
    🔊
    voi avrete suscitato
    🔊
    loro avranno suscitato
    🔊
    Tempo composto

    suscitare passato prossimo

    io ho suscitato
    🔊
    tu hai suscitato
    🔊
    lui/lei/Lei ha suscitato
    🔊
    noi abbiamo suscitato
    🔊
    voi avete suscitato
    🔊
    loro hanno suscitato
    🔊

    Tempo composto

    suscitare trapassato prossimo

    io avevo suscitato
    🔊
    tu avevi suscitato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva suscitato
    🔊
    noi avevamo suscitato
    🔊
    voi avevate suscitato
    🔊
    loro avevano suscitato
    🔊
    Tempo composto

    suscitare trapassato remoto

    io ebbi suscitato
    🔊
    tu avesti suscitato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe suscitato
    🔊
    noi avemmo suscitato
    🔊
    voi aveste suscitato
    🔊
    loro ebbero suscitato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo suscitare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio suscitare


    Tempo semplice

    suscitare congiuntivo presente

    io susciti
    🔊
    tu susciti
    🔊
    lui/lei/Lei susciti
    🔊
    noi suscitiamo
    🔊
    voi suscitiate
    🔊
    loro suscitino
    🔊
    Tempo semplice

    suscitare congiuntivo imperfetto

    io suscitassi
    🔊
    tu suscitassi
    🔊
    lui/lei/Lei suscitasse
    🔊
    noi suscitassimo
    🔊
    voi suscitaste
    🔊
    loro suscitassero
    🔊

    Tempo composto

    suscitare congiuntivo passato

    io abbia suscitato
    🔊
    tu abbia suscitato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia suscitato
    🔊
    noi abbiamo suscitato
    🔊
    voi abbiate suscitato
    🔊
    loro abbiano suscitato
    🔊
    Tempo composto

    suscitare congiuntivo trapassato

    io avessi suscitato
    🔊
    tu avessi suscitato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse suscitato
    🔊
    noi avessimo suscitato
    🔊
    voi aveste suscitato
    🔊
    loro avessero suscitato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale suscitare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui suscitare


    Tempo semplice

    suscitare condizionale presente

    io susciterei
    🔊
    tu susciteresti
    🔊
    lui/lei/Lei susciterebbe
    🔊
    noi susciteremmo
    🔊
    voi suscitereste
    🔊
    loro susciterebbero
    🔊
    Tempo composto

    suscitare condizionale passato

    io avrei suscitato
    🔊
    tu avresti suscitato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe suscitato
    🔊
    noi avremmo suscitato
    🔊
    voi avreste suscitato
    🔊
    loro avrebbero suscitato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo suscitare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui suscitare


    suscitare imperativo

    tu suscita
    🔊
    noi suscitiamo
    🔊
    voi suscitate
    🔊

    suscitare congiuntivo esortativo

    Lei susciti
    🔊
    Che lui/lei susciti
    🔊
    Che loro suscitino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!