🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno sumato le forze per il bene comune. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
    verbo irregolare
    sumere :
    |me|re : (accento grave)

    indicativo sumere. Veiksmažodžio sumere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sumere presente

    io sumo
    🔊
    tu sumi
    🔊
    lui/lei/Lei sume
    🔊
    noi sumiamo
    🔊
    voi sumete
    🔊
    loro sumono
    🔊
    Tempo semplice

    sumere imperfetto

    io sumevo
    🔊
    tu sumevi
    🔊
    lui/lei/Lei sumeva
    🔊
    noi sumevamo
    🔊
    voi sumevate
    🔊
    loro sumevano
    🔊

    Tempo semplice

    sumere futuro semplice

    io sumerò
    🔊
    tu sumerai
    🔊
    lui/lei/Lei sumerà
    🔊
    noi sumeremo
    🔊
    voi sumerete
    🔊
    loro sumeranno
    🔊
    Tempo semplice

    sumere passato remoto

    io sunsi
    🔊
    tu sumesti
    🔊
    lui/lei/Lei sunse
    🔊
    noi sumemmo
    🔊
    voi sumeste
    🔊
    loro sunsero
    🔊

    Tempo composto

    sumere futuro anteriore

    io avrò sunto
    🔊
    tu avrai sunto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sunto
    🔊
    noi avremo sunto
    🔊
    voi avrete sunto
    🔊
    loro avranno sunto
    🔊
    Tempo composto

    sumere passato prossimo

    io ho sunto
    🔊
    tu hai sunto
    🔊
    lui/lei/Lei ha sunto
    🔊
    noi abbiamo sunto
    🔊
    voi avete sunto
    🔊
    loro hanno sunto
    🔊

    Tempo composto

    sumere trapassato prossimo

    io avevo sunto
    🔊
    tu avevi sunto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sunto
    🔊
    noi avevamo sunto
    🔊
    voi avevate sunto
    🔊
    loro avevano sunto
    🔊
    Tempo composto

    sumere trapassato remoto

    io ebbi sunto
    🔊
    tu avesti sunto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sunto
    🔊
    noi avemmo sunto
    🔊
    voi aveste sunto
    🔊
    loro ebbero sunto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sumere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sumere


    Tempo semplice

    sumere congiuntivo presente

    io suma
    🔊
    tu suma
    🔊
    lui/lei/Lei suma
    🔊
    noi sumiamo
    🔊
    voi sumiate
    🔊
    loro sumano
    🔊
    Tempo semplice

    sumere congiuntivo imperfetto

    io sumessi
    🔊
    tu sumessi
    🔊
    lui/lei/Lei sumesse
    🔊
    noi sumessimo
    🔊
    voi sumeste
    🔊
    loro sumessero
    🔊

    Tempo composto

    sumere congiuntivo passato

    io abbia sunto
    🔊
    tu abbia sunto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sunto
    🔊
    noi abbiamo sunto
    🔊
    voi abbiate sunto
    🔊
    loro abbiano sunto
    🔊
    Tempo composto

    sumere congiuntivo trapassato

    io avessi sunto
    🔊
    tu avessi sunto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sunto
    🔊
    noi avessimo sunto
    🔊
    voi aveste sunto
    🔊
    loro avessero sunto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sumere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sumere


    Tempo semplice

    sumere condizionale presente

    io sumerei
    🔊
    tu sumeresti
    🔊
    lui/lei/Lei sumerebbe
    🔊
    noi sumeremmo
    🔊
    voi sumereste
    🔊
    loro sumerebbero
    🔊
    Tempo composto

    sumere condizionale passato

    io avrei sunto
    🔊
    tu avresti sunto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sunto
    🔊
    noi avremmo sunto
    🔊
    voi avreste sunto
    🔊
    loro avrebbero sunto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sumere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sumere


    sumere imperativo

    tu sumi
    🔊
    noi sumiamo
    🔊
    voi sumete
    🔊

    sumere congiuntivo esortativo

    Lei suma
    🔊
    Che lui/lei suma
    🔊
    Che loro sumano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!