🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Loro hanno sudato molto durante l’allenamento. (Giosuè Carducci, Odi Barbare)
    sudare :
    su||re : (accento grave)

    indicativo sudare. Veiksmažodžio sudare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sudare presente

    io sudo
    🔊
    tu sudi
    🔊
    lui/lei/Lei suda
    🔊
    noi sudiamo
    🔊
    voi sudate
    🔊
    loro sudano
    🔊
    Tempo semplice

    sudare imperfetto

    io sudavo
    🔊
    tu sudavi
    🔊
    lui/lei/Lei sudava
    🔊
    noi sudavamo
    🔊
    voi sudavate
    🔊
    loro sudavano
    🔊

    Tempo semplice

    sudare futuro semplice

    io suderò
    🔊
    tu suderai
    🔊
    lui/lei/Lei suderà
    🔊
    noi suderemo
    🔊
    voi suderete
    🔊
    loro suderanno
    🔊
    Tempo semplice

    sudare passato remoto

    io sudai
    🔊
    tu sudasti
    🔊
    lui/lei/Lei sudò
    🔊
    noi sudammo
    🔊
    voi sudaste
    🔊
    loro sudarono
    🔊

    Tempo composto

    sudare futuro anteriore

    io avrò sudato
    🔊
    tu avrai sudato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sudato
    🔊
    noi avremo sudato
    🔊
    voi avrete sudato
    🔊
    loro avranno sudato
    🔊
    Tempo composto

    sudare passato prossimo

    io ho sudato
    🔊
    tu hai sudato
    🔊
    lui/lei/Lei ha sudato
    🔊
    noi abbiamo sudato
    🔊
    voi avete sudato
    🔊
    loro hanno sudato
    🔊

    Tempo composto

    sudare trapassato prossimo

    io avevo sudato
    🔊
    tu avevi sudato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sudato
    🔊
    noi avevamo sudato
    🔊
    voi avevate sudato
    🔊
    loro avevano sudato
    🔊
    Tempo composto

    sudare trapassato remoto

    io ebbi sudato
    🔊
    tu avesti sudato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sudato
    🔊
    noi avemmo sudato
    🔊
    voi aveste sudato
    🔊
    loro ebbero sudato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sudare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sudare


    Tempo semplice

    sudare congiuntivo presente

    io sudi
    🔊
    tu sudi
    🔊
    lui/lei/Lei sudi
    🔊
    noi sudiamo
    🔊
    voi sudiate
    🔊
    loro sudino
    🔊
    Tempo semplice

    sudare congiuntivo imperfetto

    io sudassi
    🔊
    tu sudassi
    🔊
    lui/lei/Lei sudasse
    🔊
    noi sudassimo
    🔊
    voi sudaste
    🔊
    loro sudassero
    🔊

    Tempo composto

    sudare congiuntivo passato

    io abbia sudato
    🔊
    tu abbia sudato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sudato
    🔊
    noi abbiamo sudato
    🔊
    voi abbiate sudato
    🔊
    loro abbiano sudato
    🔊
    Tempo composto

    sudare congiuntivo trapassato

    io avessi sudato
    🔊
    tu avessi sudato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sudato
    🔊
    noi avessimo sudato
    🔊
    voi aveste sudato
    🔊
    loro avessero sudato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sudare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sudare


    Tempo semplice

    sudare condizionale presente

    io suderei
    🔊
    tu suderesti
    🔊
    lui/lei/Lei suderebbe
    🔊
    noi suderemmo
    🔊
    voi sudereste
    🔊
    loro suderebbero
    🔊
    Tempo composto

    sudare condizionale passato

    io avrei sudato
    🔊
    tu avresti sudato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sudato
    🔊
    noi avremmo sudato
    🔊
    voi avreste sudato
    🔊
    loro avrebbero sudato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sudare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sudare


    sudare imperativo

    tu suda
    🔊
    noi sudiamo
    🔊
    voi sudate
    🔊

    sudare congiuntivo esortativo

    Lei sudi
    🔊
    Che lui/lei sudi
    🔊
    Che loro sudino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!