🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha subito un grande cambiamento. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    subire :
    su||re : (accento grave)

    indicativo subire. Veiksmažodžio subire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    subire presente

    io subisco
    🔊
    tu subisci
    🔊
    lui/lei/Lei subisce
    🔊
    noi subiamo
    🔊
    voi subite
    🔊
    loro subiscono
    🔊
    Tempo semplice

    subire imperfetto

    io subivo
    🔊
    tu subivi
    🔊
    lui/lei/Lei subiva
    🔊
    noi subivamo
    🔊
    voi subivate
    🔊
    loro subivano
    🔊

    Tempo semplice

    subire futuro semplice

    io subirò
    🔊
    tu subirai
    🔊
    lui/lei/Lei subirà
    🔊
    noi subiremo
    🔊
    voi subirete
    🔊
    loro subiranno
    🔊
    Tempo semplice

    subire passato remoto

    io subii
    🔊
    tu subisti
    🔊
    lui/lei/Lei subì
    🔊
    noi subimmo
    🔊
    voi subiste
    🔊
    loro subirono
    🔊

    Tempo composto

    subire futuro anteriore

    io avrò subito
    🔊
    tu avrai subito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà subito
    🔊
    noi avremo subito
    🔊
    voi avrete subito
    🔊
    loro avranno subito
    🔊
    Tempo composto

    subire passato prossimo

    io ho subito
    🔊
    tu hai subito
    🔊
    lui/lei/Lei ha subito
    🔊
    noi abbiamo subito
    🔊
    voi avete subito
    🔊
    loro hanno subito
    🔊

    Tempo composto

    subire trapassato prossimo

    io avevo subito
    🔊
    tu avevi subito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva subito
    🔊
    noi avevamo subito
    🔊
    voi avevate subito
    🔊
    loro avevano subito
    🔊
    Tempo composto

    subire trapassato remoto

    io ebbi subito
    🔊
    tu avesti subito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe subito
    🔊
    noi avemmo subito
    🔊
    voi aveste subito
    🔊
    loro ebbero subito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo subire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio subire


    Tempo semplice

    subire congiuntivo presente

    io subisca
    🔊
    tu subisca
    🔊
    lui/lei/Lei subisca
    🔊
    noi subiamo
    🔊
    voi subiate
    🔊
    loro subiscano
    🔊
    Tempo semplice

    subire congiuntivo imperfetto

    io subissi
    🔊
    tu subissi
    🔊
    lui/lei/Lei subisse
    🔊
    noi subissimo
    🔊
    voi subiste
    🔊
    loro subissero
    🔊

    Tempo composto

    subire congiuntivo passato

    io abbia subito
    🔊
    tu abbia subito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia subito
    🔊
    noi abbiamo subito
    🔊
    voi abbiate subito
    🔊
    loro abbiano subito
    🔊
    Tempo composto

    subire congiuntivo trapassato

    io avessi subito
    🔊
    tu avessi subito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse subito
    🔊
    noi avessimo subito
    🔊
    voi aveste subito
    🔊
    loro avessero subito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale subire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui subire


    Tempo semplice

    subire condizionale presente

    io subirei
    🔊
    tu subiresti
    🔊
    lui/lei/Lei subirebbe
    🔊
    noi subiremmo
    🔊
    voi subireste
    🔊
    loro suberebbero
    🔊
    Tempo composto

    subire condizionale passato

    io avrei subito
    🔊
    tu avresti subito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe subito
    🔊
    noi avremmo subito
    🔊
    voi avreste subito
    🔊
    loro avrebbero subito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo subire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui subire


    subire imperativo

    tu subi
    🔊
    noi subiamo
    🔊
    voi subite
    🔊

    subire congiuntivo esortativo

    Lei subisca
    🔊
    Che lui/lei subisca
    🔊
    Che loro subiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!