🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha suaso la sua idea. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    suadere :
    su|a||re : (accento acuto)

    indicativo suadere. Veiksmažodžio suadere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    suadere presente

    io suado
    🔊
    tu suadi
    🔊
    lui/lei/Lei suade
    🔊
    noi suadiamo
    🔊
    voi suadete
    🔊
    loro suadono
    🔊
    Tempo semplice

    suadere imperfetto

    io suadevo
    🔊
    tu suadevi
    🔊
    lui/lei/Lei suadeva
    🔊
    noi suadevamo
    🔊
    voi suadevate
    🔊
    loro suadevano
    🔊

    Tempo semplice

    suadere futuro semplice

    io suaderò
    🔊
    tu suaderai
    🔊
    lui/lei/Lei suaderà
    🔊
    noi suaderemo
    🔊
    voi suaderete
    🔊
    loro suaderanno
    🔊
    Tempo semplice

    suadere passato remoto

    io suasi
    🔊
    tu suadesti
    🔊
    lui/lei/Lei suase
    🔊
    noi suademmo
    🔊
    voi suadeste
    🔊
    loro suasero
    🔊

    Tempo composto

    suadere futuro anteriore

    io avrò suaso
    🔊
    tu avrai suaso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà suaso
    🔊
    noi avremo suaso
    🔊
    voi avrete suaso
    🔊
    loro avranno suaso
    🔊
    Tempo composto

    suadere passato prossimo

    io ho suaso
    🔊
    tu hai suaso
    🔊
    lui/lei/Lei ha suaso
    🔊
    noi abbiamo suaso
    🔊
    voi avete suaso
    🔊
    loro hanno suaso
    🔊

    Tempo composto

    suadere trapassato prossimo

    io avevo suaso
    🔊
    tu avevi suaso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva suaso
    🔊
    noi avevamo suaso
    🔊
    voi avevate suaso
    🔊
    loro avevano suaso
    🔊
    Tempo composto

    suadere trapassato remoto

    io ebbi suaso
    🔊
    tu avesti suaso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe suaso
    🔊
    noi avemmo suaso
    🔊
    voi aveste suaso
    🔊
    loro ebbero suaso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo suadere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio suadere


    Tempo semplice

    suadere congiuntivo presente

    io suada
    🔊
    tu suada
    🔊
    lui/lei/Lei suada
    🔊
    noi suadiamo
    🔊
    voi suadiate
    🔊
    loro suadano
    🔊
    Tempo semplice

    suadere congiuntivo imperfetto

    io suadessi
    🔊
    tu suadessi
    🔊
    lui/lei/Lei suadesse
    🔊
    noi suadessimo
    🔊
    voi suadeste
    🔊
    loro suadessero
    🔊

    Tempo composto

    suadere congiuntivo passato

    io abbia suaso
    🔊
    tu abbia suaso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia suaso
    🔊
    noi abbiamo suaso
    🔊
    voi abbiate suaso
    🔊
    loro abbiano suaso
    🔊
    Tempo composto

    suadere congiuntivo trapassato

    io avessi suaso
    🔊
    tu avessi suaso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse suaso
    🔊
    noi avessimo suaso
    🔊
    voi aveste suaso
    🔊
    loro avessero suaso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale suadere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui suadere


    Tempo semplice

    suadere condizionale presente

    io suaderei
    🔊
    tu suaderesti
    🔊
    lui/lei/Lei suaderebbe
    🔊
    noi suaderemmo
    🔊
    voi suadereste
    🔊
    loro suaderebbero
    🔊
    Tempo composto

    suadere condizionale passato

    io avrei suaso
    🔊
    tu avresti suaso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe suaso
    🔊
    noi avremmo suaso
    🔊
    voi avreste suaso
    🔊
    loro avrebbero suaso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo suadere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui suadere


    suadere imperativo

    tu suadi
    🔊
    noi suadiamo
    🔊
    voi suadete
    🔊

    suadere congiuntivo esortativo

    Lei suada
    🔊
    Che lui/lei suada
    🔊
    Che loro suadano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!