Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Il suo gesto ha stupito tutti i presenti. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
stupire :
stu|pì|re
: (accento grave)
indicativo stupire. Veiksmažodžio stupire tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
stupire presente |
||
| io | stupisco |
🔊
|
| tu | stupisci |
🔊
|
| lui/lei/Lei | stupisce |
🔊
|
| noi | stupiamo |
🔊
|
| voi | stupite |
🔊
|
| loro | stupiscono |
🔊
|
|
Tempo semplice
stupire imperfetto |
||
| io | stupivo |
🔊
|
| tu | stupivi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | stupiva |
🔊
|
| noi | stupivamo |
🔊
|
| voi | stupivate |
🔊
|
| loro | stupivano |
🔊
|
|
Tempo semplice
stupire futuro semplice |
||
| io | stupirò |
🔊
|
| tu | stupirai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | stupirà |
🔊
|
| noi | stupiremo |
🔊
|
| voi | stupirete |
🔊
|
| loro | stupiranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
stupire passato remoto |
||
| io | stupii |
🔊
|
| tu | stupisti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | stupì |
🔊
|
| noi | stupimmo |
🔊
|
| voi | stupiste |
🔊
|
| loro | stupirono |
🔊
|
|
Tempo composto
stupire futuro anteriore |
||
| io | avrò stupito |
🔊
|
| tu | avrai stupito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà stupito |
🔊
|
| noi | avremo stupito |
🔊
|
| voi | avrete stupito |
🔊
|
| loro | avranno stupito |
🔊
|
|
Tempo composto
stupire passato prossimo |
||
| io | ho stupito |
🔊
|
| tu | hai stupito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha stupito |
🔊
|
| noi | abbiamo stupito |
🔊
|
| voi | avete stupito |
🔊
|
| loro | hanno stupito |
🔊
|
|
Tempo composto
stupire trapassato prossimo |
||
| io | avevo stupito |
🔊
|
| tu | avevi stupito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva stupito |
🔊
|
| noi | avevamo stupito |
🔊
|
| voi | avevate stupito |
🔊
|
| loro | avevano stupito |
🔊
|
|
Tempo composto
stupire trapassato remoto |
||
| io | ebbi stupito |
🔊
|
| tu | avesti stupito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe stupito |
🔊
|
| noi | avemmo stupito |
🔊
|
| voi | aveste stupito |
🔊
|
| loro | ebbero stupito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo stupire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio stupire
|
Tempo semplice
stupire congiuntivo presente |
||
| io | stupisca |
🔊
|
| tu | stupisca |
🔊
|
| lui/lei/Lei | stupisca |
🔊
|
| noi | stupiamo |
🔊
|
| voi | stupiate |
🔊
|
| loro | stupiscano |
🔊
|
|
Tempo semplice
stupire congiuntivo imperfetto |
||
| io | stupissi |
🔊
|
| tu | stupissi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | stupisse |
🔊
|
| noi | stupissimo |
🔊
|
| voi | stupiste |
🔊
|
| loro | stupissero |
🔊
|
|
Tempo composto
stupire congiuntivo passato |
||
| io | abbia stupito |
🔊
|
| tu | abbia stupito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia stupito |
🔊
|
| noi | abbiamo stupito |
🔊
|
| voi | abbiate stupito |
🔊
|
| loro | abbiano stupito |
🔊
|
|
Tempo composto
stupire congiuntivo trapassato |
||
| io | avessi stupito |
🔊
|
| tu | avessi stupito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse stupito |
🔊
|
| noi | avessimo stupito |
🔊
|
| voi | aveste stupito |
🔊
|
| loro | avessero stupito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale stupire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui stupire
|
Tempo semplice
stupire condizionale presente |
||
| io | stupirei |
🔊
|
| tu | stupiresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | stupirebbe |
🔊
|
| noi | stupiremmo |
🔊
|
| voi | stupireste |
🔊
|
| loro | stuperebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
stupire condizionale passato |
||
| io | avrei stupito |
🔊
|
| tu | avresti stupito |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe stupito |
🔊
|
| noi | avremmo stupito |
🔊
|
| voi | avreste stupito |
🔊
|
| loro | avrebbero stupito |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo stupire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui stupire
stupire imperativo |
||
| tu | stupi |
🔊
|
| noi | stupiamo |
🔊
|
| voi | stupite |
🔊
|
stupire congiuntivo esortativo |
||
| Lei | stupisca |
🔊
|
| Che lui/lei | stupisca |
🔊
|
| Che loro | stupiscano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!