🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha stupidito l’audience. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    stupidire :
    stu|pi||re : (accento grave)

    indicativo stupidire. Veiksmažodžio stupidire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente stupidire

    io stupidisco
    🔊
    tu stupidisci
    🔊
    lui/lei/Lei stupidisce
    🔊
    noi stupidiamo
    🔊
    voi stupidite
    🔊
    loro stupidiscono
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto stupidire

    io stupidivo
    🔊
    tu stupidivi
    🔊
    lui/lei/Lei stupidiva
    🔊
    noi stupidivamo
    🔊
    voi stupidivate
    🔊
    loro stupidivano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice stupidire

    io stupidirò
    🔊
    tu stupidirai
    🔊
    lui/lei/Lei stupidirà
    🔊
    noi stupidiremo
    🔊
    voi stupidirete
    🔊
    loro stupidiranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto stupidire

    io stupidii
    🔊
    tu stupidisti
    🔊
    lui/lei/Lei stupidì
    🔊
    noi stupidimmo
    🔊
    voi stupidiste
    🔊
    loro stupidirono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore stupidire

    io avrò stupidito
    🔊
    tu avrai stupidito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà stupidito
    🔊
    noi avremo stupidito
    🔊
    voi avrete stupidito
    🔊
    loro avranno stupidito
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo stupidire

    io ho stupidito
    🔊
    tu hai stupidito
    🔊
    lui/lei/Lei ha stupidito
    🔊
    noi abbiamo stupidito
    🔊
    voi avete stupidito
    🔊
    loro hanno stupidito
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo stupidire

    io avevo stupidito
    🔊
    tu avevi stupidito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva stupidito
    🔊
    noi avevamo stupidito
    🔊
    voi avevate stupidito
    🔊
    loro avevano stupidito
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto stupidire

    io ebbi stupidito
    🔊
    tu avesti stupidito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe stupidito
    🔊
    noi avemmo stupidito
    🔊
    voi aveste stupidito
    🔊
    loro ebbero stupidito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo stupidire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio stupidire


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente stupidire

    io stupidisca
    🔊
    tu stupidisca
    🔊
    lui/lei/Lei stupidisca
    🔊
    noi stupidiamo
    🔊
    voi stupidiate
    🔊
    loro stupidiscano
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto stupidire

    io stupidissi
    🔊
    tu stupidissi
    🔊
    lui/lei/Lei stupidisse
    🔊
    noi stupidissimo
    🔊
    voi stupidiste
    🔊
    loro stupidissero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato stupidire

    io abbia stupidito
    🔊
    tu abbia stupidito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia stupidito
    🔊
    noi abbiamo stupidito
    🔊
    voi abbiate stupidito
    🔊
    loro abbiano stupidito
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato stupidire

    io avessi stupidito
    🔊
    tu avessi stupidito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse stupidito
    🔊
    noi avessimo stupidito
    🔊
    voi aveste stupidito
    🔊
    loro avessero stupidito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale stupidire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui stupidire


    Tempo semplice

    Condizionale presente stupidire

    io stupidirei
    🔊
    tu stupidiresti
    🔊
    lui/lei/Lei stupidirebbe
    🔊
    noi stupidiremmo
    🔊
    voi stupidireste
    🔊
    loro stupiderebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato stupidire

    io avrei stupidito
    🔊
    tu avresti stupidito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe stupidito
    🔊
    noi avremmo stupidito
    🔊
    voi avreste stupidito
    🔊
    loro avrebbero stupidito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo stupidire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui stupidire


    Imperativo stupidire

    tu stupidisci
    🔊
    noi stupidiamo
    🔊
    voi stupidite
    🔊

    Congiuntivo stupidire

    Lei stupidisca
    🔊
    Che lui/lei stupidisca
    🔊
    Che loro stupidiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!