🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    La magia ha stupefatto il pubblico. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    stupefare :
    stu|pe||re : (accento grave)

    indicativo stupefare. Veiksmažodžio stupefare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    stupefare presente

    io stupefo
    🔊
    tu stupefi
    🔊
    lui/lei/Lei stupefa
    🔊
    noi stupefiamo
    🔊
    voi stupefate
    🔊
    loro stupefano
    🔊
    Tempo semplice

    stupefare imperfetto

    io stupefavo
    🔊
    tu stupefavi
    🔊
    lui/lei/Lei stupefava
    🔊
    noi stupefavamo
    🔊
    voi stupefavate
    🔊
    loro stupefavano
    🔊

    Tempo semplice

    stupefare futuro semplice

    io stupeferò
    🔊
    tu stupeferai
    🔊
    lui/lei/Lei stupeferà
    🔊
    noi stupeferemo
    🔊
    voi stupeferete
    🔊
    loro stupeferanno
    🔊
    Tempo semplice

    stupefare passato remoto

    io stupefai
    🔊
    tu stupefasti
    🔊
    lui/lei/Lei stupefò
    🔊
    noi stupefammo
    🔊
    voi stupefaste
    🔊
    loro stupefarono
    🔊

    Tempo composto

    stupefare futuro anteriore

    io avrò stupefato
    🔊
    tu avrai stupefato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà stupefato
    🔊
    noi avremo stupefato
    🔊
    voi avrete stupefato
    🔊
    loro avranno stupefato
    🔊
    Tempo composto

    stupefare passato prossimo

    io ho stupefato
    🔊
    tu hai stupefato
    🔊
    lui/lei/Lei ha stupefato
    🔊
    noi abbiamo stupefato
    🔊
    voi avete stupefato
    🔊
    loro hanno stupefato
    🔊

    Tempo composto

    stupefare trapassato prossimo

    io avevo stupefato
    🔊
    tu avevi stupefato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva stupefato
    🔊
    noi avevamo stupefato
    🔊
    voi avevate stupefato
    🔊
    loro avevano stupefato
    🔊
    Tempo composto

    stupefare trapassato remoto

    io ebbi stupefato
    🔊
    tu avesti stupefato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe stupefato
    🔊
    noi avemmo stupefato
    🔊
    voi aveste stupefato
    🔊
    loro ebbero stupefato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo stupefare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio stupefare


    Tempo semplice

    stupefare congiuntivo presente

    io stupefi
    🔊
    tu stupefi
    🔊
    lui/lei/Lei stupefi
    🔊
    noi stupefiamo
    🔊
    voi stupefiate
    🔊
    loro stupefino
    🔊
    Tempo semplice

    stupefare congiuntivo imperfetto

    io stupefassi
    🔊
    tu stupefassi
    🔊
    lui/lei/Lei stupefasse
    🔊
    noi stupefassimo
    🔊
    voi stupefaste
    🔊
    loro stupefassero
    🔊

    Tempo composto

    stupefare congiuntivo passato

    io abbia stupefato
    🔊
    tu abbia stupefato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia stupefato
    🔊
    noi abbiamo stupefato
    🔊
    voi abbiate stupefato
    🔊
    loro abbiano stupefato
    🔊
    Tempo composto

    stupefare congiuntivo trapassato

    io avessi stupefato
    🔊
    tu avessi stupefato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse stupefato
    🔊
    noi avessimo stupefato
    🔊
    voi aveste stupefato
    🔊
    loro avessero stupefato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale stupefare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui stupefare


    Tempo semplice

    stupefare condizionale presente

    io stupeferei
    🔊
    tu stupeferesti
    🔊
    lui/lei/Lei stupeferebbe
    🔊
    noi stupeferemmo
    🔊
    voi stupefereste
    🔊
    loro stupeferebbero
    🔊
    Tempo composto

    stupefare condizionale passato

    io avrei stupefato
    🔊
    tu avresti stupefato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe stupefato
    🔊
    noi avremmo stupefato
    🔊
    voi avreste stupefato
    🔊
    loro avrebbero stupefato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo stupefare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui stupefare


    stupefare imperativo

    tu stupefa
    🔊
    noi stupefiamo
    🔊
    voi stupefate
    🔊

    stupefare congiuntivo esortativo

    Lei stupefi
    🔊
    Che lui/lei stupefi
    🔊
    Che loro stupefino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!