🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il pensiero della distanza lo ha struggerito. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    struggere :
    strùg|ge|re : (accento grave)

    indicativo struggere. Veiksmažodžio struggere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    struggere presente

    io struggo
    🔊
    tu struggi
    🔊
    lui/lei/Lei strugge
    🔊
    noi struggiamo
    🔊
    voi struggete
    🔊
    loro struggono
    🔊
    Tempo semplice

    struggere imperfetto

    io struggevo
    🔊
    tu struggevi
    🔊
    lui/lei/Lei struggeva
    🔊
    noi struggevamo
    🔊
    voi struggevate
    🔊
    loro struggevano
    🔊

    Tempo semplice

    struggere futuro semplice

    io struggerò
    🔊
    tu struggerai
    🔊
    lui/lei/Lei struggerà
    🔊
    noi struggeremo
    🔊
    voi struggerete
    🔊
    loro struggeranno
    🔊
    Tempo semplice

    struggere passato remoto

    io strussi
    🔊
    tu struggesti
    🔊
    lui/lei/Lei strusse
    🔊
    noi struggemmo
    🔊
    voi struggeste
    🔊
    loro strussero
    🔊

    Tempo composto

    struggere futuro anteriore

    io avrò strutto
    🔊
    tu avrai strutto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà strutto
    🔊
    noi avremo strutto
    🔊
    voi avrete strutto
    🔊
    loro avranno strutto
    🔊
    Tempo composto

    struggere passato prossimo

    io ho strutto
    🔊
    tu hai strutto
    🔊
    lui/lei/Lei ha strutto
    🔊
    noi abbiamo strutto
    🔊
    voi avete strutto
    🔊
    loro hanno strutto
    🔊

    Tempo composto

    struggere trapassato prossimo

    io avevo strutto
    🔊
    tu avevi strutto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva strutto
    🔊
    noi avevamo strutto
    🔊
    voi avevate strutto
    🔊
    loro avevano strutto
    🔊
    Tempo composto

    struggere trapassato remoto

    io ebbi strutto
    🔊
    tu avesti strutto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe strutto
    🔊
    noi avemmo strutto
    🔊
    voi aveste strutto
    🔊
    loro ebbero strutto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo struggere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio struggere


    Tempo semplice

    struggere congiuntivo presente

    io strugga
    🔊
    tu strugga
    🔊
    lui/lei/Lei strugga
    🔊
    noi struggiamo
    🔊
    voi struggiate
    🔊
    loro struggano
    🔊
    Tempo semplice

    struggere congiuntivo imperfetto

    io struggessi
    🔊
    tu struggessi
    🔊
    lui/lei/Lei struggesse
    🔊
    noi struggessimo
    🔊
    voi struggeste
    🔊
    loro struggessero
    🔊

    Tempo composto

    struggere congiuntivo passato

    io abbia strutto
    🔊
    tu abbia strutto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia strutto
    🔊
    noi abbiamo strutto
    🔊
    voi abbiate strutto
    🔊
    loro abbiano strutto
    🔊
    Tempo composto

    struggere congiuntivo trapassato

    io avessi strutto
    🔊
    tu avessi strutto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse strutto
    🔊
    noi avessimo strutto
    🔊
    voi aveste strutto
    🔊
    loro avessero strutto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale struggere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui struggere


    Tempo semplice

    struggere condizionale presente

    io struggerei
    🔊
    tu struggeresti
    🔊
    lui/lei/Lei struggerebbe
    🔊
    noi struggeremmo
    🔊
    voi struggereste
    🔊
    loro struggerebbero
    🔊
    Tempo composto

    struggere condizionale passato

    io avrei strutto
    🔊
    tu avresti strutto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe strutto
    🔊
    noi avremmo strutto
    🔊
    voi avreste strutto
    🔊
    loro avrebbero strutto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo struggere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui struggere


    struggere imperativo

    tu struggi
    🔊
    noi struggiamo
    🔊
    voi struggete
    🔊

    struggere congiuntivo esortativo

    Lei strugga
    🔊
    Che lui/lei strugga
    🔊
    Che loro struggano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!