🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha strillato dalla gioia. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    strillare :
    stril||re : (accento grave)

    indicativo strillare. Veiksmažodžio strillare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    strillare presente

    io strillo
    🔊
    tu strilli
    🔊
    lui/lei/Lei strilla
    🔊
    noi strilliamo
    🔊
    voi strillate
    🔊
    loro strillano
    🔊
    Tempo semplice

    strillare imperfetto

    io strillavo
    🔊
    tu strillavi
    🔊
    lui/lei/Lei strillava
    🔊
    noi strillavamo
    🔊
    voi strillavate
    🔊
    loro strillavano
    🔊

    Tempo semplice

    strillare futuro semplice

    io strillerò
    🔊
    tu strillerai
    🔊
    lui/lei/Lei strillerà
    🔊
    noi strilleremo
    🔊
    voi strillerete
    🔊
    loro strilleranno
    🔊
    Tempo semplice

    strillare passato remoto

    io strillai
    🔊
    tu strillasti
    🔊
    lui/lei/Lei strillò
    🔊
    noi strillammo
    🔊
    voi strillaste
    🔊
    loro strillarono
    🔊

    Tempo composto

    strillare futuro anteriore

    io avrò strillato
    🔊
    tu avrai strillato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà strillato
    🔊
    noi avremo strillato
    🔊
    voi avrete strillato
    🔊
    loro avranno strillato
    🔊
    Tempo composto

    strillare passato prossimo

    io ho strillato
    🔊
    tu hai strillato
    🔊
    lui/lei/Lei ha strillato
    🔊
    noi abbiamo strillato
    🔊
    voi avete strillato
    🔊
    loro hanno strillato
    🔊

    Tempo composto

    strillare trapassato prossimo

    io avevo strillato
    🔊
    tu avevi strillato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva strillato
    🔊
    noi avevamo strillato
    🔊
    voi avevate strillato
    🔊
    loro avevano strillato
    🔊
    Tempo composto

    strillare trapassato remoto

    io ebbi strillato
    🔊
    tu avesti strillato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe strillato
    🔊
    noi avemmo strillato
    🔊
    voi aveste strillato
    🔊
    loro ebbero strillato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo strillare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio strillare


    Tempo semplice

    strillare congiuntivo presente

    io strilli
    🔊
    tu strilli
    🔊
    lui/lei/Lei strilli
    🔊
    noi strilliamo
    🔊
    voi strilliate
    🔊
    loro strillino
    🔊
    Tempo semplice

    strillare congiuntivo imperfetto

    io strillassi
    🔊
    tu strillassi
    🔊
    lui/lei/Lei strillasse
    🔊
    noi strillassimo
    🔊
    voi strillaste
    🔊
    loro strillassero
    🔊

    Tempo composto

    strillare congiuntivo passato

    io abbia strillato
    🔊
    tu abbia strillato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia strillato
    🔊
    noi abbiamo strillato
    🔊
    voi abbiate strillato
    🔊
    loro abbiano strillato
    🔊
    Tempo composto

    strillare congiuntivo trapassato

    io avessi strillato
    🔊
    tu avessi strillato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse strillato
    🔊
    noi avessimo strillato
    🔊
    voi aveste strillato
    🔊
    loro avessero strillato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale strillare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui strillare


    Tempo semplice

    strillare condizionale presente

    io strillerei
    🔊
    tu strilleresti
    🔊
    lui/lei/Lei strillerebbe
    🔊
    noi strilleremmo
    🔊
    voi strillereste
    🔊
    loro strillerebbero
    🔊
    Tempo composto

    strillare condizionale passato

    io avrei strillato
    🔊
    tu avresti strillato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe strillato
    🔊
    noi avremmo strillato
    🔊
    voi avreste strillato
    🔊
    loro avrebbero strillato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo strillare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui strillare


    strillare imperativo

    tu strilla
    🔊
    noi strilliamo
    🔊
    voi strillate
    🔊

    strillare congiuntivo esortativo

    Lei strilli
    🔊
    Che lui/lei strilli
    🔊
    Che loro strillino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!