🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il rumore è strepitato per tutta la notte. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    strepire :
    stre||re : (accento grave)

    indicativo strepire. Veiksmažodžio strepire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    strepire presente

    io strepisco
    🔊
    tu strepisci
    🔊
    lui/lei/Lei strepisce
    🔊
    noi strepiamo
    🔊
    voi strepite
    🔊
    loro strepiscono
    🔊
    Tempo semplice

    strepire imperfetto

    io strepivo
    🔊
    tu strepivi
    🔊
    lui/lei/Lei strepiva
    🔊
    noi strepivamo
    🔊
    voi strepivate
    🔊
    loro strepivano
    🔊

    Tempo semplice

    strepire futuro semplice

    io strepirò
    🔊
    tu strepirai
    🔊
    lui/lei/Lei strepirà
    🔊
    noi strepiremo
    🔊
    voi strepirete
    🔊
    loro strepiranno
    🔊
    Tempo semplice

    strepire passato remoto

    io strepii
    🔊
    tu strepisti
    🔊
    lui/lei/Lei strepì
    🔊
    noi strepimmo
    🔊
    voi strepiste
    🔊
    loro strepirono
    🔊

    Tempo composto

    strepire futuro anteriore

    io sarò strepito(a)
    🔊
    tu sarai strepito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarà strepito(a)
    🔊
    noi saremo strepiti(e)
    🔊
    voi sarete strepiti(e)
    🔊
    loro saranno strepiti(e)
    🔊
    Tempo composto

    strepire passato prossimo

    io sono strepito(a)
    🔊
    tu sei strepito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei è strepito(a)
    🔊
    noi siamo strepiti(e)
    🔊
    voi siete strepiti(e)
    🔊
    loro sono strepiti(e)
    🔊

    Tempo composto

    strepire trapassato prossimo

    io ero strepito(a)
    🔊
    tu eri strepito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei era strepito(a)
    🔊
    noi eravamo strepiti(e)
    🔊
    voi eravate strepiti(e)
    🔊
    loro erano strepiti(e)
    🔊
    Tempo composto

    strepire trapassato remoto

    io fui strepito(a)
    🔊
    tu fosti strepito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fu strepito(a)
    🔊
    noi fummo strepiti(e)
    🔊
    voi foste strepiti(e)
    🔊
    loro furono strepiti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo strepire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio strepire


    Tempo semplice

    strepire congiuntivo presente

    io strepisca
    🔊
    tu strepisca
    🔊
    lui/lei/Lei strepisca
    🔊
    noi strepiamo
    🔊
    voi strepiate
    🔊
    loro strepiscano
    🔊
    Tempo semplice

    strepire congiuntivo imperfetto

    io strepissi
    🔊
    tu strepissi
    🔊
    lui/lei/Lei strepisse
    🔊
    noi strepissimo
    🔊
    voi strepiste
    🔊
    loro strepissero
    🔊

    Tempo composto

    strepire congiuntivo passato

    io sia strepito(a)
    🔊
    tu sia strepito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sia strepito(a)
    🔊
    noi siamo strepiti(e)
    🔊
    voi siate strepiti(e)
    🔊
    loro siano strepiti(e)
    🔊
    Tempo composto

    strepire congiuntivo trapassato

    io fossi strepito(a)
    🔊
    tu fossi strepito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fosse strepito(a)
    🔊
    noi fossimo strepiti(e)
    🔊
    voi foste strepiti(e)
    🔊
    loro fossero strepiti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale strepire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui strepire


    Tempo semplice

    strepire condizionale presente

    io strepirei
    🔊
    tu strepiresti
    🔊
    lui/lei/Lei strepirebbe
    🔊
    noi strepiremmo
    🔊
    voi strepireste
    🔊
    loro streperebbero
    🔊
    Tempo composto

    strepire condizionale passato

    io sarei strepito(a)
    🔊
    tu saresti strepito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarebbe strepito(a)
    🔊
    noi saremmo strepiti(e)
    🔊
    voi sareste strepiti(e)
    🔊
    loro sarebbero strepiti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo strepire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui strepire


    strepire imperativo

    tu strepi
    🔊
    noi strepiamo
    🔊
    voi strepite
    🔊

    strepire congiuntivo esortativo

    Lei strepisca
    🔊
    Che lui/lei strepisca
    🔊
    Che loro strepiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!