🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Il comportamento strano lo ha fatto stranire. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    stranire :
    stra||re : (accento grave)

    indicativo stranire. Veiksmažodžio stranire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    stranire presente

    io stranisco
    🔊
    tu stranisci
    🔊
    lui/lei/Lei stranisce
    🔊
    noi straniamo
    🔊
    voi stranite
    🔊
    loro straniscono
    🔊
    Tempo semplice

    stranire imperfetto

    io stranivo
    🔊
    tu stranivi
    🔊
    lui/lei/Lei straniva
    🔊
    noi stranivamo
    🔊
    voi stranivate
    🔊
    loro stranivano
    🔊

    Tempo semplice

    stranire futuro semplice

    io stranirò
    🔊
    tu stranirai
    🔊
    lui/lei/Lei stranirà
    🔊
    noi straniremo
    🔊
    voi stranirete
    🔊
    loro straniranno
    🔊
    Tempo semplice

    stranire passato remoto

    io stranii
    🔊
    tu stranisti
    🔊
    lui/lei/Lei stranì
    🔊
    noi stranimmo
    🔊
    voi straniste
    🔊
    loro stranirono
    🔊

    Tempo composto

    stranire futuro anteriore

    io sarò stranito(a)
    🔊
    tu sarai stranito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarà stranito(a)
    🔊
    noi saremo straniti(e)
    🔊
    voi sarete straniti(e)
    🔊
    loro saranno straniti(e)
    🔊
    Tempo composto

    stranire passato prossimo

    io sono stranito(a)
    🔊
    tu sei stranito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei è stranito(a)
    🔊
    noi siamo straniti(e)
    🔊
    voi siete straniti(e)
    🔊
    loro sono straniti(e)
    🔊

    Tempo composto

    stranire trapassato prossimo

    io ero stranito(a)
    🔊
    tu eri stranito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei era stranito(a)
    🔊
    noi eravamo straniti(e)
    🔊
    voi eravate straniti(e)
    🔊
    loro erano straniti(e)
    🔊
    Tempo composto

    stranire trapassato remoto

    io fui stranito(a)
    🔊
    tu fosti stranito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fu stranito(a)
    🔊
    noi fummo straniti(e)
    🔊
    voi foste straniti(e)
    🔊
    loro furono straniti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo stranire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio stranire


    Tempo semplice

    stranire congiuntivo presente

    io stranisca
    🔊
    tu stranisca
    🔊
    lui/lei/Lei stranisca
    🔊
    noi straniamo
    🔊
    voi straniate
    🔊
    loro straniscano
    🔊
    Tempo semplice

    stranire congiuntivo imperfetto

    io stranissi
    🔊
    tu stranissi
    🔊
    lui/lei/Lei stranisse
    🔊
    noi stranissimo
    🔊
    voi straniste
    🔊
    loro stranissero
    🔊

    Tempo composto

    stranire congiuntivo passato

    io sia stranito(a)
    🔊
    tu sia stranito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sia stranito(a)
    🔊
    noi siamo straniti(e)
    🔊
    voi siate straniti(e)
    🔊
    loro siano straniti(e)
    🔊
    Tempo composto

    stranire congiuntivo trapassato

    io fossi stranito(a)
    🔊
    tu fossi stranito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fosse stranito(a)
    🔊
    noi fossimo straniti(e)
    🔊
    voi foste straniti(e)
    🔊
    loro fossero straniti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale stranire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui stranire


    Tempo semplice

    stranire condizionale presente

    io stranirei
    🔊
    tu straniresti
    🔊
    lui/lei/Lei stranirebbe
    🔊
    noi straniremmo
    🔊
    voi stranireste
    🔊
    loro stranerebbero
    🔊
    Tempo composto

    stranire condizionale passato

    io sarei stranito(a)
    🔊
    tu saresti stranito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarebbe stranito(a)
    🔊
    noi saremmo straniti(e)
    🔊
    voi sareste straniti(e)
    🔊
    loro sarebbero straniti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo stranire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui stranire


    stranire imperativo

    tu strani
    🔊
    noi straniamo
    🔊
    voi stranite
    🔊

    stranire congiuntivo esortativo

    Lei stranisca
    🔊
    Che lui/lei stranisca
    🔊
    Che loro straniscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!