🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha storto la bocca per il dolore. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    verbo irregolare
    storcere :
    stòr|ce|re : (accento grave)

    indicativo storcere. Veiksmažodžio storcere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    storcere presente

    io storco
    🔊
    tu storci
    🔊
    lui/lei/Lei storce
    🔊
    noi storciamo
    🔊
    voi storcete
    🔊
    loro storcono
    🔊
    Tempo semplice

    storcere imperfetto

    io storcevo
    🔊
    tu storcevi
    🔊
    lui/lei/Lei storceva
    🔊
    noi storcevamo
    🔊
    voi storcevate
    🔊
    loro storcevano
    🔊

    Tempo semplice

    storcere futuro semplice

    io storcerò
    🔊
    tu storcerai
    🔊
    lui/lei/Lei storcerà
    🔊
    noi storceremo
    🔊
    voi storcerete
    🔊
    loro storceranno
    🔊
    Tempo semplice

    storcere passato remoto

    io storsi
    🔊
    tu storcesti
    🔊
    lui/lei/Lei storse
    🔊
    noi storcemmo
    🔊
    voi storceste
    🔊
    loro storsero
    🔊

    Tempo composto

    storcere futuro anteriore

    io avrò storto
    🔊
    tu avrai storto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà storto
    🔊
    noi avremo storto
    🔊
    voi avrete storto
    🔊
    loro avranno storto
    🔊
    Tempo composto

    storcere passato prossimo

    io ho storto
    🔊
    tu hai storto
    🔊
    lui/lei/Lei ha storto
    🔊
    noi abbiamo storto
    🔊
    voi avete storto
    🔊
    loro hanno storto
    🔊

    Tempo composto

    storcere trapassato prossimo

    io avevo storto
    🔊
    tu avevi storto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva storto
    🔊
    noi avevamo storto
    🔊
    voi avevate storto
    🔊
    loro avevano storto
    🔊
    Tempo composto

    storcere trapassato remoto

    io ebbi storto
    🔊
    tu avesti storto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe storto
    🔊
    noi avemmo storto
    🔊
    voi aveste storto
    🔊
    loro ebbero storto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo storcere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio storcere


    Tempo semplice

    storcere congiuntivo presente

    io storca
    🔊
    tu storca
    🔊
    lui/lei/Lei storca
    🔊
    noi storciamo
    🔊
    voi storciate
    🔊
    loro storcano
    🔊
    Tempo semplice

    storcere congiuntivo imperfetto

    io storcessi
    🔊
    tu storcessi
    🔊
    lui/lei/Lei storcesse
    🔊
    noi storcessimo
    🔊
    voi storceste
    🔊
    loro storcessero
    🔊

    Tempo composto

    storcere congiuntivo passato

    io abbia storto
    🔊
    tu abbia storto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia storto
    🔊
    noi abbiamo storto
    🔊
    voi abbiate storto
    🔊
    loro abbiano storto
    🔊
    Tempo composto

    storcere congiuntivo trapassato

    io avessi storto
    🔊
    tu avessi storto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse storto
    🔊
    noi avessimo storto
    🔊
    voi aveste storto
    🔊
    loro avessero storto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale storcere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui storcere


    Tempo semplice

    storcere condizionale presente

    io storcerei
    🔊
    tu storceresti
    🔊
    lui/lei/Lei storcerebbe
    🔊
    noi storceremmo
    🔊
    voi storcereste
    🔊
    loro storcerebbero
    🔊
    Tempo composto

    storcere condizionale passato

    io avrei storto
    🔊
    tu avresti storto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe storto
    🔊
    noi avremmo storto
    🔊
    voi avreste storto
    🔊
    loro avrebbero storto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo storcere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui storcere


    storcere imperativo

    tu storci
    🔊
    noi storciamo
    🔊
    voi storcete
    🔊

    storcere congiuntivo esortativo

    Lei storca
    🔊
    Che lui/lei storca
    🔊
    Che loro storcano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!