Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Non voglio sprecare il mio tempo. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    sprecare :
    spre|cà|re : (accento grave)

    indicativo sprecare. Veiksmažodžio sprecare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente sprecare

    io spreco
    🔊
    tu sprechi
    🔊
    lui/lei/Lei spreca
    🔊
    noi sprechiamo
    🔊
    voi sprecate
    🔊
    loro sprecano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto sprecare

    io sprecavo
    🔊
    tu sprecavi
    🔊
    lui/lei/Lei sprecava
    🔊
    noi sprecavamo
    🔊
    voi sprecavate
    🔊
    loro sprecavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice sprecare

    io sprecherò
    🔊
    tu sprecherai
    🔊
    lui/lei/Lei sprecherà
    🔊
    noi sprecheremo
    🔊
    voi sprecherete
    🔊
    loro sprecheranno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto sprecare

    io sprecai
    🔊
    tu sprecasti
    🔊
    lui/lei/Lei sprecò
    🔊
    noi sprecammo
    🔊
    voi sprecaste
    🔊
    loro sprecarono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore sprecare

    io avrò sprecato
    🔊
    tu avrai sprecato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sprecato
    🔊
    noi avremo sprecato
    🔊
    voi avrete sprecato
    🔊
    loro avranno sprecato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo sprecare

    io ho sprecato
    🔊
    tu hai sprecato
    🔊
    lui/lei/Lei ha sprecato
    🔊
    noi abbiamo sprecato
    🔊
    voi avete sprecato
    🔊
    loro hanno sprecato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo sprecare

    io avevo sprecato
    🔊
    tu avevi sprecato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sprecato
    🔊
    noi avevamo sprecato
    🔊
    voi avevate sprecato
    🔊
    loro avevano sprecato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto sprecare

    io ebbi sprecato
    🔊
    tu avesti sprecato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sprecato
    🔊
    noi avemmo sprecato
    🔊
    voi aveste sprecato
    🔊
    loro ebbero sprecato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sprecare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sprecare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente sprecare

    io sprechi
    🔊
    tu sprechi
    🔊
    lui/lei/Lei sprechi
    🔊
    noi sprechiamo
    🔊
    voi sprechiate
    🔊
    loro sprechino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto sprecare

    io sprecassi
    🔊
    tu sprecassi
    🔊
    lui/lei/Lei sprecasse
    🔊
    noi sprecassimo
    🔊
    voi sprecaste
    🔊
    loro sprecassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato sprecare

    io abbia sprecato
    🔊
    tu abbia sprecato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sprecato
    🔊
    noi abbiamo sprecato
    🔊
    voi abbiate sprecato
    🔊
    loro abbiano sprecato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato sprecare

    io avessi sprecato
    🔊
    tu avessi sprecato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sprecato
    🔊
    noi avessimo sprecato
    🔊
    voi aveste sprecato
    🔊
    loro avessero sprecato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sprecare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sprecare


    Tempo semplice

    Condizionale presente sprecare

    io sprecherei
    🔊
    tu sprecheresti
    🔊
    lui/lei/Lei sprecherebbe
    🔊
    noi sprecheremmo
    🔊
    voi sprechereste
    🔊
    loro sprecherebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato sprecare

    io avrei sprecato
    🔊
    tu avresti sprecato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sprecato
    🔊
    noi avremmo sprecato
    🔊
    voi avreste sprecato
    🔊
    loro avrebbero sprecato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sprecare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sprecare


    Imperativo sprecare

    tu spreca
    🔊
    noi sprechiamo
    🔊
    voi sprecate
    🔊

    Congiuntivo sprecare

    Lei sprechi
    🔊
    Che lui/lei sprechi
    🔊
    Che loro sprechino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!