🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha sposto l’argomento durante la discussione. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    sporre :
    spór|re : (accento acuto)

    indicativo sporre. Veiksmažodžio sporre tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sporre presente

    io spongo
    🔊
    tu sponi
    🔊
    lui/lei/Lei spone
    🔊
    noi sponiamo
    🔊
    voi sponete
    🔊
    loro spongono
    🔊
    Tempo semplice

    sporre imperfetto

    io sponevo
    🔊
    tu sponevi
    🔊
    lui/lei/Lei sponeva
    🔊
    noi sponevamo
    🔊
    voi sponevate
    🔊
    loro sponevano
    🔊

    Tempo semplice

    sporre futuro semplice

    io sporrò
    🔊
    tu sporrai
    🔊
    lui/lei/Lei sporrà
    🔊
    noi sporremo
    🔊
    voi sporrete
    🔊
    loro sporranno
    🔊
    Tempo semplice

    sporre passato remoto

    io sposi
    🔊
    tu sponesti
    🔊
    lui/lei/Lei spose
    🔊
    noi sponemmo
    🔊
    voi sponeste
    🔊
    loro sposero
    🔊

    Tempo composto

    sporre futuro anteriore

    io avrò sposto
    🔊
    tu avrai sposto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sposto
    🔊
    noi avremo sposto
    🔊
    voi avrete sposto
    🔊
    loro avranno sposto
    🔊
    Tempo composto

    sporre passato prossimo

    io ho sposto
    🔊
    tu hai sposto
    🔊
    lui/lei/Lei ha sposto
    🔊
    noi abbiamo sposto
    🔊
    voi avete sposto
    🔊
    loro hanno sposto
    🔊

    Tempo composto

    sporre trapassato prossimo

    io avevo sposto
    🔊
    tu avevi sposto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sposto
    🔊
    noi avevamo sposto
    🔊
    voi avevate sposto
    🔊
    loro avevano sposto
    🔊
    Tempo composto

    sporre trapassato remoto

    io ebbi sposto
    🔊
    tu avesti sposto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sposto
    🔊
    noi avemmo sposto
    🔊
    voi aveste sposto
    🔊
    loro ebbero sposto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sporre. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sporre


    Tempo semplice

    sporre congiuntivo presente

    io sponga
    🔊
    tu sponga
    🔊
    lui/lei/Lei sponga
    🔊
    noi sponiamo
    🔊
    voi sponiate
    🔊
    loro spongano
    🔊
    Tempo semplice

    sporre congiuntivo imperfetto

    io sponessi
    🔊
    tu sponessi
    🔊
    lui/lei/Lei sponesse
    🔊
    noi sponessimo
    🔊
    voi sponeste
    🔊
    loro sponessero
    🔊

    Tempo composto

    sporre congiuntivo passato

    io abbia sposto
    🔊
    tu abbia sposto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sposto
    🔊
    noi abbiamo sposto
    🔊
    voi abbiate sposto
    🔊
    loro abbiano sposto
    🔊
    Tempo composto

    sporre congiuntivo trapassato

    io avessi sposto
    🔊
    tu avessi sposto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sposto
    🔊
    noi avessimo sposto
    🔊
    voi aveste sposto
    🔊
    loro avessero sposto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sporre. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sporre


    Tempo semplice

    sporre condizionale presente

    io sporrei
    🔊
    tu sporresti
    🔊
    lui/lei/Lei sporrebbe
    🔊
    noi sporremmo
    🔊
    voi sporreste
    🔊
    loro sporrebbero
    🔊
    Tempo composto

    sporre condizionale passato

    io avrei sposto
    🔊
    tu avresti sposto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sposto
    🔊
    noi avremmo sposto
    🔊
    voi avreste sposto
    🔊
    loro avrebbero sposto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sporre. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sporre


    sporre imperativo

    tu sponi
    🔊
    noi sponiamo
    🔊
    voi sponete
    🔊

    sporre congiuntivo esortativo

    Lei sponga
    🔊
    Che lui/lei sponga
    🔊
    Che loro spongano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!