Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Si era sporto dalla finestra per vedere meglio. (Giuseppe Tomasi di Lampedusa, Il Gattopardo)
verbo irregolare
sporgersi :
spòr|ger|si
: (accento grave)
indicativo sporgersi. Veiksmažodžio sporgersi tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
Presente sporgersi |
||
| io | mi sporgo |
🔊
|
| tu | ti sporgi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sporge |
🔊
|
| noi | ci sporgiamo |
🔊
|
| voi | vi sporgete |
🔊
|
| loro | si sporgono |
🔊
|
|
Tempo semplice
Imperfetto sporgersi |
||
| io | mi sporgevo |
🔊
|
| tu | ti sporgevi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sporgeva |
🔊
|
| noi | ci sporgevamo |
🔊
|
| voi | vi sporgevate |
🔊
|
| loro | si sporgevano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Futuro semplice sporgersi |
||
| io | mi sporgerò |
🔊
|
| tu | ti sporgerai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sporgerà |
🔊
|
| noi | ci sporgeremo |
🔊
|
| voi | vi sporgerete |
🔊
|
| loro | si sporgeranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
Passato remoto sporgersi |
||
| io | mi sporsi |
🔊
|
| tu | ti sporgesti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sporse |
🔊
|
| noi | ci sporgemmo |
🔊
|
| voi | vi sporgeste |
🔊
|
| loro | si sporsero |
🔊
|
|
Tempo composto
Futuro anteriore sporgersi |
||
| io | mi sarò sporto(a) |
🔊
|
| tu | ti sarai sporto(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sarà sporto(a) |
🔊
|
| noi | ci saremo sporti(e) |
🔊
|
| voi | vi sarete sporti(e) |
🔊
|
| loro | si saranno sporti(e) |
🔊
|
|
Tempo composto
Passato prossimo sporgersi |
||
| io | mi sono sporto(a) |
🔊
|
| tu | ti sei sporto(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si è sporto(a) |
🔊
|
| noi | ci siamo sporti(e) |
🔊
|
| voi | vi siete sporti(e) |
🔊
|
| loro | si sono sporti(e) |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato prossimo sporgersi |
||
| io | mi ero sporto(a) |
🔊
|
| tu | ti eri sporto(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si era sporto(a) |
🔊
|
| noi | ci eravamo sporti(e) |
🔊
|
| voi | vi eravate sporti(e) |
🔊
|
| loro | si erano sporti(e) |
🔊
|
|
Tempo composto
Trapassato remoto sporgersi |
||
| io | mi fui sporto(a) |
🔊
|
| tu | ti fosti sporto(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si fu sporto(a) |
🔊
|
| noi | ci fummo sporti(e) |
🔊
|
| voi | vi foste sporti(e) |
🔊
|
| loro | si furono sporti(e) |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo sporgersi. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sporgersi
|
Tempo semplice
Congiuntivo presente sporgersi |
||
| io | mi sporga |
🔊
|
| tu | ti sporga |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sporga |
🔊
|
| noi | ci sporgiamo |
🔊
|
| voi | vi sporgiate |
🔊
|
| loro | si sporgano |
🔊
|
|
Tempo semplice
Congiuntivo imperfetto sporgersi |
||
| io | mi sporgessi |
🔊
|
| tu | ti sporgessi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sporgesse |
🔊
|
| noi | ci sporgessimo |
🔊
|
| voi | vi sporgeste |
🔊
|
| loro | si sporgessero |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo passato sporgersi |
||
| io | mi sia sporto(a) |
🔊
|
| tu | ti sia sporto(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sia sporto(a) |
🔊
|
| noi | ci siamo sporti(e) |
🔊
|
| voi | vi siate sporti(e) |
🔊
|
| loro | si siano sporti(e) |
🔊
|
|
Tempo composto
Congiuntivo trapassato sporgersi |
||
| io | mi fossi sporto(a) |
🔊
|
| tu | ti fossi sporto(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si fosse sporto(a) |
🔊
|
| noi | ci fossimo sporti(e) |
🔊
|
| voi | vi foste sporti(e) |
🔊
|
| loro | si fossero sporti(e) |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale sporgersi. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sporgersi
|
Tempo semplice
Condizionale presente sporgersi |
||
| io | mi sporgerei |
🔊
|
| tu | ti sporgeresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sporgerebbe |
🔊
|
| noi | ci sporgeremmo |
🔊
|
| voi | vi sporgereste |
🔊
|
| loro | si sporgerebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
Condizionale passato sporgersi |
||
| io | mi sarei sporto(a) |
🔊
|
| tu | ti saresti sporto(a) |
🔊
|
| lui/lei/Lei | si sarebbe sporto(a) |
🔊
|
| noi | ci saremmo sporti(e) |
🔊
|
| voi | vi sareste sporti(e) |
🔊
|
| loro | si sarebbero sporti(e) |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo sporgersi. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sporgersi
Imperativo sporgersi |
||
| tu | sporgiti |
🔊
|
| noi | sporgiamoci |
🔊
|
| voi | sporgetevi |
🔊
|
Congiuntivo sporgersi |
||
| Lei | si sporga |
🔊
|
| Che lui/lei | si sporga |
🔊
|
| Che loro | si sporgano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!