Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha spioverato le foglie secche dal giardino. (Luigi Pirandello, Il Fu Mattia Pascal)
verbo irregolare
spiovere :
spiò|ve|re
: (accento grave)
indicativo spiovere. Veiksmažodžio spiovere tiesioginė nuosaka
|
Tempo semplice
spiovere presente |
||
| io | spiovo |
🔊
|
| tu | spiovi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | spiove |
🔊
|
| noi | spioviamo |
🔊
|
| voi | spiovete |
🔊
|
| loro | spiovono |
🔊
|
|
Tempo semplice
spiovere imperfetto |
||
| io | spiovevo |
🔊
|
| tu | spiovevi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | spioveva |
🔊
|
| noi | spiovevamo |
🔊
|
| voi | spiovevate |
🔊
|
| loro | spiovevano |
🔊
|
|
Tempo semplice
spiovere futuro semplice |
||
| io | spioverò |
🔊
|
| tu | spioverai |
🔊
|
| lui/lei/Lei | spioverà |
🔊
|
| noi | spioveremo |
🔊
|
| voi | spioverete |
🔊
|
| loro | spioveranno |
🔊
|
|
Tempo semplice
spiovere passato remoto |
||
| io | spiovetti, spiovei |
🔊
|
| tu | spiovesti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | spiovette, spiové |
🔊
|
| noi | spiovemmo |
🔊
|
| voi | spioveste |
🔊
|
| loro | spiovettero, spioverono |
🔊
|
|
Tempo composto
spiovere futuro anteriore |
||
| io | avrò spiovuto |
🔊
|
| tu | avrai spiovuto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrà spiovuto |
🔊
|
| noi | avremo spiovuto |
🔊
|
| voi | avrete spiovuto |
🔊
|
| loro | avranno spiovuto |
🔊
|
|
Tempo composto
spiovere passato prossimo |
||
| io | ho spiovuto |
🔊
|
| tu | hai spiovuto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ha spiovuto |
🔊
|
| noi | abbiamo spiovuto |
🔊
|
| voi | avete spiovuto |
🔊
|
| loro | hanno spiovuto |
🔊
|
|
Tempo composto
spiovere trapassato prossimo |
||
| io | avevo spiovuto |
🔊
|
| tu | avevi spiovuto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | aveva spiovuto |
🔊
|
| noi | avevamo spiovuto |
🔊
|
| voi | avevate spiovuto |
🔊
|
| loro | avevano spiovuto |
🔊
|
|
Tempo composto
spiovere trapassato remoto |
||
| io | ebbi spiovuto |
🔊
|
| tu | avesti spiovuto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | ebbe spiovuto |
🔊
|
| noi | avemmo spiovuto |
🔊
|
| voi | aveste spiovuto |
🔊
|
| loro | ebbero spiovuto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo spiovere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio spiovere
|
Tempo semplice
spiovere congiuntivo presente |
||
| io | spiova |
🔊
|
| tu | spiova |
🔊
|
| lui/lei/Lei | spiova |
🔊
|
| noi | spioviamo |
🔊
|
| voi | spioviate |
🔊
|
| loro | spiovano |
🔊
|
|
Tempo semplice
spiovere congiuntivo imperfetto |
||
| io | spiovessi |
🔊
|
| tu | spiovessi |
🔊
|
| lui/lei/Lei | spiovesse |
🔊
|
| noi | spiovessimo |
🔊
|
| voi | spioveste |
🔊
|
| loro | spiovessero |
🔊
|
|
Tempo composto
spiovere congiuntivo passato |
||
| io | abbia spiovuto |
🔊
|
| tu | abbia spiovuto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | abbia spiovuto |
🔊
|
| noi | abbiamo spiovuto |
🔊
|
| voi | abbiate spiovuto |
🔊
|
| loro | abbiano spiovuto |
🔊
|
|
Tempo composto
spiovere congiuntivo trapassato |
||
| io | avessi spiovuto |
🔊
|
| tu | avessi spiovuto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avesse spiovuto |
🔊
|
| noi | avessimo spiovuto |
🔊
|
| voi | aveste spiovuto |
🔊
|
| loro | avessero spiovuto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale spiovere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui spiovere
|
Tempo semplice
spiovere condizionale presente |
||
| io | spioverei |
🔊
|
| tu | spioveresti |
🔊
|
| lui/lei/Lei | spioverebbe |
🔊
|
| noi | spioveremmo |
🔊
|
| voi | spiovereste |
🔊
|
| loro | spioverebbero |
🔊
|
|
Tempo composto
spiovere condizionale passato |
||
| io | avrei spiovuto |
🔊
|
| tu | avresti spiovuto |
🔊
|
| lui/lei/Lei | avrebbe spiovuto |
🔊
|
| noi | avremmo spiovuto |
🔊
|
| voi | avreste spiovuto |
🔊
|
| loro | avrebbero spiovuto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo spiovere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui spiovere
spiovere imperativo |
||
| tu | spiovi |
🔊
|
| noi | spioviamo |
🔊
|
| voi | spiovete |
🔊
|
spiovere congiuntivo esortativo |
||
| Lei | spiova |
🔊
|
| Che lui/lei | spiova |
🔊
|
| Che loro | spiovano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!