🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Non bisogna spigrire quando si affrontano nuove sfide.
    spigrire :
    spi|grì|re : (accento grave)

    indicativo spigrire. Veiksmažodžio spigrire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    spigrire presente

    io spigrisco
    🔊
    tu spigrisci
    🔊
    lui/lei/Lei spigrisce
    🔊
    noi spigriamo
    🔊
    voi spigrite
    🔊
    loro spigriscono
    🔊
    Tempo semplice

    spigrire imperfetto

    io spigrivo
    🔊
    tu spigrivi
    🔊
    lui/lei/Lei spigriva
    🔊
    noi spigrivamo
    🔊
    voi spigrivate
    🔊
    loro spigrivano
    🔊

    Tempo semplice

    spigrire futuro semplice

    io spigrirò
    🔊
    tu spigrirai
    🔊
    lui/lei/Lei spigrirà
    🔊
    noi spigriremo
    🔊
    voi spigrirete
    🔊
    loro spigriranno
    🔊
    Tempo semplice

    spigrire passato remoto

    io spigrii
    🔊
    tu spigristi
    🔊
    lui/lei/Lei spigrì
    🔊
    noi spigrimmo
    🔊
    voi spigriste
    🔊
    loro spigrirono
    🔊

    Tempo composto

    spigrire futuro anteriore

    io sarò spigrito(a)
    🔊
    tu sarai spigrito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarà spigrito(a)
    🔊
    noi saremo spigriti(e)
    🔊
    voi sarete spigriti(e)
    🔊
    loro saranno spigriti(e)
    🔊
    Tempo composto

    spigrire passato prossimo

    io sono spigrito(a)
    🔊
    tu sei spigrito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei è spigrito(a)
    🔊
    noi siamo spigriti(e)
    🔊
    voi siete spigriti(e)
    🔊
    loro sono spigriti(e)
    🔊

    Tempo composto

    spigrire trapassato prossimo

    io ero spigrito(a)
    🔊
    tu eri spigrito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei era spigrito(a)
    🔊
    noi eravamo spigriti(e)
    🔊
    voi eravate spigriti(e)
    🔊
    loro erano spigriti(e)
    🔊
    Tempo composto

    spigrire trapassato remoto

    io fui spigrito(a)
    🔊
    tu fosti spigrito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fu spigrito(a)
    🔊
    noi fummo spigriti(e)
    🔊
    voi foste spigriti(e)
    🔊
    loro furono spigriti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo spigrire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio spigrire


    Tempo semplice

    spigrire congiuntivo presente

    io spigrisca
    🔊
    tu spigrisca
    🔊
    lui/lei/Lei spigrisca
    🔊
    noi spigriamo
    🔊
    voi spigriate
    🔊
    loro spigriscano
    🔊
    Tempo semplice

    spigrire congiuntivo imperfetto

    io spigrissi
    🔊
    tu spigrissi
    🔊
    lui/lei/Lei spigrisse
    🔊
    noi spigrissimo
    🔊
    voi spigriste
    🔊
    loro spigrissero
    🔊

    Tempo composto

    spigrire congiuntivo passato

    io sia spigrito(a)
    🔊
    tu sia spigrito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sia spigrito(a)
    🔊
    noi siamo spigriti(e)
    🔊
    voi siate spigriti(e)
    🔊
    loro siano spigriti(e)
    🔊
    Tempo composto

    spigrire congiuntivo trapassato

    io fossi spigrito(a)
    🔊
    tu fossi spigrito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fosse spigrito(a)
    🔊
    noi fossimo spigriti(e)
    🔊
    voi foste spigriti(e)
    🔊
    loro fossero spigriti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale spigrire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui spigrire


    Tempo semplice

    spigrire condizionale presente

    io spigrirei
    🔊
    tu spigriresti
    🔊
    lui/lei/Lei spigrirebbe
    🔊
    noi spigriremmo
    🔊
    voi spigrireste
    🔊
    loro spigrerebbero
    🔊
    Tempo composto

    spigrire condizionale passato

    io sarei spigrito(a)
    🔊
    tu saresti spigrito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarebbe spigrito(a)
    🔊
    noi saremmo spigriti(e)
    🔊
    voi sareste spigriti(e)
    🔊
    loro sarebbero spigriti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo spigrire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui spigrire


    spigrire imperativo

    tu spigri
    🔊
    noi spigriamo
    🔊
    voi spigrite
    🔊

    spigrire congiuntivo esortativo

    Lei spigrisca
    🔊
    Che lui/lei spigrisca
    🔊
    Che loro spigriscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!