Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Le decisioni prese hanno spiaciuto tutti. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
verbo irregolare
spiacere :
spia|cé|re
: (accento acuto)
indicativo spiacere. Veiksmažodžio spiacere tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
spiacere presente |
||
io | spiaccio |
🔊
|
tu | spiaci |
🔊
|
lui/lei/Lei | spiace |
🔊
|
noi | spiacciamo, spiaciamo |
🔊
|
voi | spiacete |
🔊
|
loro | spiacciono, spiaciono |
🔊
|
Tempo semplice
spiacere imperfetto |
||
io | spiacevo |
🔊
|
tu | spiacevi |
🔊
|
lui/lei/Lei | spiaceva |
🔊
|
noi | spiacevamo |
🔊
|
voi | spiacevate |
🔊
|
loro | spiacevano |
🔊
|
Tempo semplice
spiacere futuro semplice |
||
io | spiacerò |
🔊
|
tu | spiacerai |
🔊
|
lui/lei/Lei | spiacerà |
🔊
|
noi | spiaceremo |
🔊
|
voi | spiacerete |
🔊
|
loro | spiaceranno |
🔊
|
Tempo semplice
spiacere passato remoto |
||
io | spiacqui |
🔊
|
tu | spiacesti |
🔊
|
lui/lei/Lei | spiacque |
🔊
|
noi | spiacemmo |
🔊
|
voi | spiaceste |
🔊
|
loro | spiacquero |
🔊
|
Tempo composto
spiacere futuro anteriore |
||
io | avrò spiaciuto |
🔊
|
tu | avrai spiaciuto |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà spiaciuto |
🔊
|
noi | avremo spiaciuto |
🔊
|
voi | avrete spiaciuto |
🔊
|
loro | avranno spiaciuto |
🔊
|
Tempo composto
spiacere passato prossimo |
||
io | ho spiaciuto |
🔊
|
tu | hai spiaciuto |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha spiaciuto |
🔊
|
noi | abbiamo spiaciuto |
🔊
|
voi | avete spiaciuto |
🔊
|
loro | hanno spiaciuto |
🔊
|
Tempo composto
spiacere trapassato prossimo |
||
io | avevo spiaciuto |
🔊
|
tu | avevi spiaciuto |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva spiaciuto |
🔊
|
noi | avevamo spiaciuto |
🔊
|
voi | avevate spiaciuto |
🔊
|
loro | avevano spiaciuto |
🔊
|
Tempo composto
spiacere trapassato remoto |
||
io | ebbi spiaciuto |
🔊
|
tu | avesti spiaciuto |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe spiaciuto |
🔊
|
noi | avemmo spiaciuto |
🔊
|
voi | aveste spiaciuto |
🔊
|
loro | ebbero spiaciuto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo spiacere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio spiacere
Tempo semplice
spiacere congiuntivo presente |
||
io | spiaccia |
🔊
|
tu | spiaccia |
🔊
|
lui/lei/Lei | spiaccia |
🔊
|
noi | spiacciamo, spiaciamo |
🔊
|
voi | spiacciate, spiaciate |
🔊
|
loro | spiacciano |
🔊
|
Tempo semplice
spiacere congiuntivo imperfetto |
||
io | spiacessi |
🔊
|
tu | spiacessi |
🔊
|
lui/lei/Lei | spiacesse |
🔊
|
noi | spiacessimo |
🔊
|
voi | spiaceste |
🔊
|
loro | spiacessero |
🔊
|
Tempo composto
spiacere congiuntivo passato |
||
io | abbia spiaciuto |
🔊
|
tu | abbia spiaciuto |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia spiaciuto |
🔊
|
noi | abbiamo spiaciuto |
🔊
|
voi | abbiate spiaciuto |
🔊
|
loro | abbiano spiaciuto |
🔊
|
Tempo composto
spiacere congiuntivo trapassato |
||
io | avessi spiaciuto |
🔊
|
tu | avessi spiaciuto |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse spiaciuto |
🔊
|
noi | avessimo spiaciuto |
🔊
|
voi | aveste spiaciuto |
🔊
|
loro | avessero spiaciuto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale spiacere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui spiacere
Tempo semplice
spiacere condizionale presente |
||
io | spiacerei |
🔊
|
tu | spiaceresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | spiacerebbe |
🔊
|
noi | spiaceremmo |
🔊
|
voi | spiacereste |
🔊
|
loro | spiacerebbero |
🔊
|
Tempo composto
spiacere condizionale passato |
||
io | avrei spiaciuto |
🔊
|
tu | avresti spiaciuto |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe spiaciuto |
🔊
|
noi | avremmo spiaciuto |
🔊
|
voi | avreste spiaciuto |
🔊
|
loro | avrebbero spiaciuto |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo spiacere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui spiacere
spiacere imperativo |
||
tu | spiaci |
🔊
|
noi | spiacciamo |
🔊
|
voi | spiacete |
🔊
|
spiacere congiuntivo esortativo |
||
Lei | spiaccia |
🔊
|
Che lui/lei | spiaccia |
🔊
|
Che loro | spiacciano |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!