🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha speso tutti i suoi risparmi. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    verbo irregolare
    spendere :
    spèn|de|re : (accento grave)

    indicativo spendere. Veiksmažodžio spendere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    spendere presente

    io spendo
    🔊
    tu spendi
    🔊
    lui/lei/Lei spende
    🔊
    noi spendiamo
    🔊
    voi spendete
    🔊
    loro spendono
    🔊
    Tempo semplice

    spendere imperfetto

    io spendevo
    🔊
    tu spendevi
    🔊
    lui/lei/Lei spendeva
    🔊
    noi spendevamo
    🔊
    voi spendevate
    🔊
    loro spendevano
    🔊

    Tempo semplice

    spendere futuro semplice

    io spenderò
    🔊
    tu spenderai
    🔊
    lui/lei/Lei spenderà
    🔊
    noi spenderemo
    🔊
    voi spenderete
    🔊
    loro spenderanno
    🔊
    Tempo semplice

    spendere passato remoto

    io spesi
    🔊
    tu spendesti
    🔊
    lui/lei/Lei spese
    🔊
    noi spendemmo
    🔊
    voi spendeste
    🔊
    loro spesero
    🔊

    Tempo composto

    spendere futuro anteriore

    io avrò speso
    🔊
    tu avrai speso
    🔊
    lui/lei/Lei avrà speso
    🔊
    noi avremo speso
    🔊
    voi avrete speso
    🔊
    loro avranno speso
    🔊
    Tempo composto

    spendere passato prossimo

    io ho speso
    🔊
    tu hai speso
    🔊
    lui/lei/Lei ha speso
    🔊
    noi abbiamo speso
    🔊
    voi avete speso
    🔊
    loro hanno speso
    🔊

    Tempo composto

    spendere trapassato prossimo

    io avevo speso
    🔊
    tu avevi speso
    🔊
    lui/lei/Lei aveva speso
    🔊
    noi avevamo speso
    🔊
    voi avevate speso
    🔊
    loro avevano speso
    🔊
    Tempo composto

    spendere trapassato remoto

    io ebbi speso
    🔊
    tu avesti speso
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe speso
    🔊
    noi avemmo speso
    🔊
    voi aveste speso
    🔊
    loro ebbero speso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo spendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio spendere


    Tempo semplice

    spendere congiuntivo presente

    io spenda
    🔊
    tu spenda
    🔊
    lui/lei/Lei spenda
    🔊
    noi spendiamo
    🔊
    voi spendiate
    🔊
    loro spendano
    🔊
    Tempo semplice

    spendere congiuntivo imperfetto

    io spendessi
    🔊
    tu spendessi
    🔊
    lui/lei/Lei spendesse
    🔊
    noi spendessimo
    🔊
    voi spendeste
    🔊
    loro spendessero
    🔊

    Tempo composto

    spendere congiuntivo passato

    io abbia speso
    🔊
    tu abbia speso
    🔊
    lui/lei/Lei abbia speso
    🔊
    noi abbiamo speso
    🔊
    voi abbiate speso
    🔊
    loro abbiano speso
    🔊
    Tempo composto

    spendere congiuntivo trapassato

    io avessi speso
    🔊
    tu avessi speso
    🔊
    lui/lei/Lei avesse speso
    🔊
    noi avessimo speso
    🔊
    voi aveste speso
    🔊
    loro avessero speso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale spendere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui spendere


    Tempo semplice

    spendere condizionale presente

    io spenderei
    🔊
    tu spenderesti
    🔊
    lui/lei/Lei spenderebbe
    🔊
    noi spenderemmo
    🔊
    voi spendereste
    🔊
    loro spenderebbero
    🔊
    Tempo composto

    spendere condizionale passato

    io avrei speso
    🔊
    tu avresti speso
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe speso
    🔊
    noi avremmo speso
    🔊
    voi avreste speso
    🔊
    loro avrebbero speso
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo spendere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui spendere


    spendere imperativo

    tu spendi
    🔊
    noi spendiamo
    🔊
    voi spendete
    🔊

    spendere congiuntivo esortativo

    Lei spenda
    🔊
    Che lui/lei spenda
    🔊
    Che loro spendano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!