Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
Ha speculato sul mercato. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
speculare :
spe|cu|là|re
: (accento grave)
indicativo speculare. Veiksmažodžio speculare tiesioginė nuosaka
Tempo semplice
speculare presente |
||
io | speculo |
🔊
|
tu | speculi |
🔊
|
lui/lei/Lei | specula |
🔊
|
noi | speculiamo |
🔊
|
voi | speculate |
🔊
|
loro | speculano |
🔊
|
Tempo semplice
speculare imperfetto |
||
io | speculavo |
🔊
|
tu | speculavi |
🔊
|
lui/lei/Lei | speculava |
🔊
|
noi | speculavamo |
🔊
|
voi | speculavate |
🔊
|
loro | speculavano |
🔊
|
Tempo semplice
speculare futuro semplice |
||
io | speculerò |
🔊
|
tu | speculerai |
🔊
|
lui/lei/Lei | speculerà |
🔊
|
noi | speculeremo |
🔊
|
voi | speculerete |
🔊
|
loro | speculeranno |
🔊
|
Tempo semplice
speculare passato remoto |
||
io | speculai |
🔊
|
tu | speculasti |
🔊
|
lui/lei/Lei | speculò |
🔊
|
noi | speculammo |
🔊
|
voi | speculaste |
🔊
|
loro | specularono |
🔊
|
Tempo composto
speculare futuro anteriore |
||
io | avrò speculato |
🔊
|
tu | avrai speculato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrà speculato |
🔊
|
noi | avremo speculato |
🔊
|
voi | avrete speculato |
🔊
|
loro | avranno speculato |
🔊
|
Tempo composto
speculare passato prossimo |
||
io | ho speculato |
🔊
|
tu | hai speculato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ha speculato |
🔊
|
noi | abbiamo speculato |
🔊
|
voi | avete speculato |
🔊
|
loro | hanno speculato |
🔊
|
Tempo composto
speculare trapassato prossimo |
||
io | avevo speculato |
🔊
|
tu | avevi speculato |
🔊
|
lui/lei/Lei | aveva speculato |
🔊
|
noi | avevamo speculato |
🔊
|
voi | avevate speculato |
🔊
|
loro | avevano speculato |
🔊
|
Tempo composto
speculare trapassato remoto |
||
io | ebbi speculato |
🔊
|
tu | avesti speculato |
🔊
|
lui/lei/Lei | ebbe speculato |
🔊
|
noi | avemmo speculato |
🔊
|
voi | aveste speculato |
🔊
|
loro | ebbero speculato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)
Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.
congiuntivo speculare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio speculare
Tempo semplice
speculare congiuntivo presente |
||
io | speculi |
🔊
|
tu | speculi |
🔊
|
lui/lei/Lei | speculi |
🔊
|
noi | speculiamo |
🔊
|
voi | speculiate |
🔊
|
loro | speculino |
🔊
|
Tempo semplice
speculare congiuntivo imperfetto |
||
io | speculassi |
🔊
|
tu | speculassi |
🔊
|
lui/lei/Lei | speculasse |
🔊
|
noi | speculassimo |
🔊
|
voi | speculaste |
🔊
|
loro | speculassero |
🔊
|
Tempo composto
speculare congiuntivo passato |
||
io | abbia speculato |
🔊
|
tu | abbia speculato |
🔊
|
lui/lei/Lei | abbia speculato |
🔊
|
noi | abbiamo speculato |
🔊
|
voi | abbiate speculato |
🔊
|
loro | abbiano speculato |
🔊
|
Tempo composto
speculare congiuntivo trapassato |
||
io | avessi speculato |
🔊
|
tu | avessi speculato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avesse speculato |
🔊
|
noi | avessimo speculato |
🔊
|
voi | aveste speculato |
🔊
|
loro | avessero speculato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)
Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.
condizionale speculare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui speculare
Tempo semplice
speculare condizionale presente |
||
io | speculerei |
🔊
|
tu | speculeresti |
🔊
|
lui/lei/Lei | speculerebbe |
🔊
|
noi | speculeremmo |
🔊
|
voi | speculereste |
🔊
|
loro | speculerebbero |
🔊
|
Tempo composto
speculare condizionale passato |
||
io | avrei speculato |
🔊
|
tu | avresti speculato |
🔊
|
lui/lei/Lei | avrebbe speculato |
🔊
|
noi | avremmo speculato |
🔊
|
voi | avreste speculato |
🔊
|
loro | avrebbero speculato |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)
Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.
imperativo speculare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui speculare
speculare imperativo |
||
tu | specula |
🔊
|
noi | speculiamo |
🔊
|
voi | speculate |
🔊
|
speculare congiuntivo esortativo |
||
Lei | speculi |
🔊
|
Che lui/lei | speculi |
🔊
|
Che loro | speculino |
🔊
|
Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)
Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.
Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!
Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!