🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha speculato sul mercato. (Dante Alighieri, Divina Commedia)
    speculare :
    spe|cu||re : (accento grave)

    indicativo speculare. Veiksmažodžio speculare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    speculare presente

    io speculo
    🔊
    tu speculi
    🔊
    lui/lei/Lei specula
    🔊
    noi speculiamo
    🔊
    voi speculate
    🔊
    loro speculano
    🔊
    Tempo semplice

    speculare imperfetto

    io speculavo
    🔊
    tu speculavi
    🔊
    lui/lei/Lei speculava
    🔊
    noi speculavamo
    🔊
    voi speculavate
    🔊
    loro speculavano
    🔊

    Tempo semplice

    speculare futuro semplice

    io speculerò
    🔊
    tu speculerai
    🔊
    lui/lei/Lei speculerà
    🔊
    noi speculeremo
    🔊
    voi speculerete
    🔊
    loro speculeranno
    🔊
    Tempo semplice

    speculare passato remoto

    io speculai
    🔊
    tu speculasti
    🔊
    lui/lei/Lei speculò
    🔊
    noi speculammo
    🔊
    voi speculaste
    🔊
    loro specularono
    🔊

    Tempo composto

    speculare futuro anteriore

    io avrò speculato
    🔊
    tu avrai speculato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà speculato
    🔊
    noi avremo speculato
    🔊
    voi avrete speculato
    🔊
    loro avranno speculato
    🔊
    Tempo composto

    speculare passato prossimo

    io ho speculato
    🔊
    tu hai speculato
    🔊
    lui/lei/Lei ha speculato
    🔊
    noi abbiamo speculato
    🔊
    voi avete speculato
    🔊
    loro hanno speculato
    🔊

    Tempo composto

    speculare trapassato prossimo

    io avevo speculato
    🔊
    tu avevi speculato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva speculato
    🔊
    noi avevamo speculato
    🔊
    voi avevate speculato
    🔊
    loro avevano speculato
    🔊
    Tempo composto

    speculare trapassato remoto

    io ebbi speculato
    🔊
    tu avesti speculato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe speculato
    🔊
    noi avemmo speculato
    🔊
    voi aveste speculato
    🔊
    loro ebbero speculato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo speculare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio speculare


    Tempo semplice

    speculare congiuntivo presente

    io speculi
    🔊
    tu speculi
    🔊
    lui/lei/Lei speculi
    🔊
    noi speculiamo
    🔊
    voi speculiate
    🔊
    loro speculino
    🔊
    Tempo semplice

    speculare congiuntivo imperfetto

    io speculassi
    🔊
    tu speculassi
    🔊
    lui/lei/Lei speculasse
    🔊
    noi speculassimo
    🔊
    voi speculaste
    🔊
    loro speculassero
    🔊

    Tempo composto

    speculare congiuntivo passato

    io abbia speculato
    🔊
    tu abbia speculato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia speculato
    🔊
    noi abbiamo speculato
    🔊
    voi abbiate speculato
    🔊
    loro abbiano speculato
    🔊
    Tempo composto

    speculare congiuntivo trapassato

    io avessi speculato
    🔊
    tu avessi speculato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse speculato
    🔊
    noi avessimo speculato
    🔊
    voi aveste speculato
    🔊
    loro avessero speculato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale speculare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui speculare


    Tempo semplice

    speculare condizionale presente

    io speculerei
    🔊
    tu speculeresti
    🔊
    lui/lei/Lei speculerebbe
    🔊
    noi speculeremmo
    🔊
    voi speculereste
    🔊
    loro speculerebbero
    🔊
    Tempo composto

    speculare condizionale passato

    io avrei speculato
    🔊
    tu avresti speculato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe speculato
    🔊
    noi avremmo speculato
    🔊
    voi avreste speculato
    🔊
    loro avrebbero speculato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo speculare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui speculare


    speculare imperativo

    tu specula
    🔊
    noi speculiamo
    🔊
    voi speculate
    🔊

    speculare congiuntivo esortativo

    Lei speculi
    🔊
    Che lui/lei speculi
    🔊
    Che loro speculino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!