🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno spartito i compiti tra di loro. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    spartire :
    spar||re : (accento grave)

    indicativo spartire. Veiksmažodžio spartire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    spartire presente

    io spartisco
    🔊
    tu spartisci
    🔊
    lui/lei/Lei spartisce
    🔊
    noi spartiamo
    🔊
    voi spartite
    🔊
    loro spartiscono
    🔊
    Tempo semplice

    spartire imperfetto

    io spartivo
    🔊
    tu spartivi
    🔊
    lui/lei/Lei spartiva
    🔊
    noi spartivamo
    🔊
    voi spartivate
    🔊
    loro spartivano
    🔊

    Tempo semplice

    spartire futuro semplice

    io spartirò
    🔊
    tu spartirai
    🔊
    lui/lei/Lei spartirà
    🔊
    noi spartiremo
    🔊
    voi spartirete
    🔊
    loro spartiranno
    🔊
    Tempo semplice

    spartire passato remoto

    io spartii
    🔊
    tu spartisti
    🔊
    lui/lei/Lei spartì
    🔊
    noi spartimmo
    🔊
    voi spartiste
    🔊
    loro spartirono
    🔊

    Tempo composto

    spartire futuro anteriore

    io avrò spartito
    🔊
    tu avrai spartito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà spartito
    🔊
    noi avremo spartito
    🔊
    voi avrete spartito
    🔊
    loro avranno spartito
    🔊
    Tempo composto

    spartire passato prossimo

    io ho spartito
    🔊
    tu hai spartito
    🔊
    lui/lei/Lei ha spartito
    🔊
    noi abbiamo spartito
    🔊
    voi avete spartito
    🔊
    loro hanno spartito
    🔊

    Tempo composto

    spartire trapassato prossimo

    io avevo spartito
    🔊
    tu avevi spartito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva spartito
    🔊
    noi avevamo spartito
    🔊
    voi avevate spartito
    🔊
    loro avevano spartito
    🔊
    Tempo composto

    spartire trapassato remoto

    io ebbi spartito
    🔊
    tu avesti spartito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe spartito
    🔊
    noi avemmo spartito
    🔊
    voi aveste spartito
    🔊
    loro ebbero spartito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo spartire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio spartire


    Tempo semplice

    spartire congiuntivo presente

    io spartisca
    🔊
    tu spartisca
    🔊
    lui/lei/Lei spartisca
    🔊
    noi spartiamo
    🔊
    voi spartiate
    🔊
    loro spartiscano
    🔊
    Tempo semplice

    spartire congiuntivo imperfetto

    io spartissi
    🔊
    tu spartissi
    🔊
    lui/lei/Lei spartisse
    🔊
    noi spartissimo
    🔊
    voi spartiste
    🔊
    loro spartissero
    🔊

    Tempo composto

    spartire congiuntivo passato

    io abbia spartito
    🔊
    tu abbia spartito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia spartito
    🔊
    noi abbiamo spartito
    🔊
    voi abbiate spartito
    🔊
    loro abbiano spartito
    🔊
    Tempo composto

    spartire congiuntivo trapassato

    io avessi spartito
    🔊
    tu avessi spartito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse spartito
    🔊
    noi avessimo spartito
    🔊
    voi aveste spartito
    🔊
    loro avessero spartito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale spartire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui spartire


    Tempo semplice

    spartire condizionale presente

    io spartirei
    🔊
    tu spartiresti
    🔊
    lui/lei/Lei spartirebbe
    🔊
    noi spartiremmo
    🔊
    voi spartireste
    🔊
    loro sparterebbero
    🔊
    Tempo composto

    spartire condizionale passato

    io avrei spartito
    🔊
    tu avresti spartito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe spartito
    🔊
    noi avremmo spartito
    🔊
    voi avreste spartito
    🔊
    loro avrebbero spartito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo spartire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui spartire


    spartire imperativo

    tu sparti
    🔊
    noi spartiamo
    🔊
    voi spartite
    🔊

    spartire congiuntivo esortativo

    Lei spartisca
    🔊
    Che lui/lei spartisca
    🔊
    Che loro spartiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!