🔍
    sense 2v
    sense 1v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    È sparito nel nulla. (Giovanni Verga, I Malavoglia)
    sparire :
    spa||re : (accento grave)

    indicativo sparire. Veiksmažodžio sparire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sparire presente

    io sparisco
    🔊
    tu sparisci
    🔊
    lui/lei/Lei sparisce
    🔊
    noi spariamo
    🔊
    voi sparite
    🔊
    loro spariscono
    🔊
    Tempo semplice

    sparire imperfetto

    io sparivo
    🔊
    tu sparivi
    🔊
    lui/lei/Lei spariva
    🔊
    noi sparivamo
    🔊
    voi sparivate
    🔊
    loro sparivano
    🔊

    Tempo semplice

    sparire futuro semplice

    io sparirò
    🔊
    tu sparirai
    🔊
    lui/lei/Lei sparirà
    🔊
    noi spariremo
    🔊
    voi sparirete
    🔊
    loro spariranno
    🔊
    Tempo semplice

    sparire passato remoto

    io sparii
    🔊
    tu sparisti
    🔊
    lui/lei/Lei sparì
    🔊
    noi sparimmo
    🔊
    voi spariste
    🔊
    loro sparirono
    🔊

    Tempo composto

    sparire futuro anteriore

    io sarò sparito(a)
    🔊
    tu sarai sparito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarà sparito(a)
    🔊
    noi saremo spariti(e)
    🔊
    voi sarete spariti(e)
    🔊
    loro saranno spariti(e)
    🔊
    Tempo composto

    sparire passato prossimo

    io sono sparito(a)
    🔊
    tu sei sparito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei è sparito(a)
    🔊
    noi siamo spariti(e)
    🔊
    voi siete spariti(e)
    🔊
    loro sono spariti(e)
    🔊

    Tempo composto

    sparire trapassato prossimo

    io ero sparito(a)
    🔊
    tu eri sparito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei era sparito(a)
    🔊
    noi eravamo spariti(e)
    🔊
    voi eravate spariti(e)
    🔊
    loro erano spariti(e)
    🔊
    Tempo composto

    sparire trapassato remoto

    io fui sparito(a)
    🔊
    tu fosti sparito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fu sparito(a)
    🔊
    noi fummo spariti(e)
    🔊
    voi foste spariti(e)
    🔊
    loro furono spariti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sparire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sparire


    Tempo semplice

    sparire congiuntivo presente

    io sparisca
    🔊
    tu sparisca
    🔊
    lui/lei/Lei sparisca
    🔊
    noi spariamo
    🔊
    voi spariate
    🔊
    loro spariscano
    🔊
    Tempo semplice

    sparire congiuntivo imperfetto

    io sparissi
    🔊
    tu sparissi
    🔊
    lui/lei/Lei sparisse
    🔊
    noi sparissimo
    🔊
    voi spariste
    🔊
    loro sparissero
    🔊

    Tempo composto

    sparire congiuntivo passato

    io sia sparito(a)
    🔊
    tu sia sparito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sia sparito(a)
    🔊
    noi siamo spariti(e)
    🔊
    voi siate spariti(e)
    🔊
    loro siano spariti(e)
    🔊
    Tempo composto

    sparire congiuntivo trapassato

    io fossi sparito(a)
    🔊
    tu fossi sparito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei fosse sparito(a)
    🔊
    noi fossimo spariti(e)
    🔊
    voi foste spariti(e)
    🔊
    loro fossero spariti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sparire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sparire


    Tempo semplice

    sparire condizionale presente

    io sparirei
    🔊
    tu spariresti
    🔊
    lui/lei/Lei sparirebbe
    🔊
    noi spariremmo
    🔊
    voi sparireste
    🔊
    loro sparerebbero
    🔊
    Tempo composto

    sparire condizionale passato

    io sarei sparito(a)
    🔊
    tu saresti sparito(a)
    🔊
    lui/lei/Lei sarebbe sparito(a)
    🔊
    noi saremmo spariti(e)
    🔊
    voi sareste spariti(e)
    🔊
    loro sarebbero spariti(e)
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sparire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sparire


    sparire imperativo

    tu spari
    🔊
    noi spariamo
    🔊
    voi sparite
    🔊

    sparire congiuntivo esortativo

    Lei sparisca
    🔊
    Che lui/lei sparisca
    🔊
    Che loro spariscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!