🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno sopito i conflitti. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    sopire :
    so||re : (accento grave)

    indicativo sopire. Veiksmažodžio sopire tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sopire presente

    io sopisco
    🔊
    tu sopisci
    🔊
    lui/lei/Lei sopisce
    🔊
    noi sopiamo
    🔊
    voi sopite
    🔊
    loro sopiscono
    🔊
    Tempo semplice

    sopire imperfetto

    io sopivo
    🔊
    tu sopivi
    🔊
    lui/lei/Lei sopiva
    🔊
    noi sopivamo
    🔊
    voi sopivate
    🔊
    loro sopivano
    🔊

    Tempo semplice

    sopire futuro semplice

    io sopirò
    🔊
    tu sopirai
    🔊
    lui/lei/Lei sopirà
    🔊
    noi sopiremo
    🔊
    voi sopirete
    🔊
    loro sopiranno
    🔊
    Tempo semplice

    sopire passato remoto

    io sopii
    🔊
    tu sopisti
    🔊
    lui/lei/Lei sopì
    🔊
    noi sopimmo
    🔊
    voi sopiste
    🔊
    loro sopirono
    🔊

    Tempo composto

    sopire futuro anteriore

    io avrò sopito
    🔊
    tu avrai sopito
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sopito
    🔊
    noi avremo sopito
    🔊
    voi avrete sopito
    🔊
    loro avranno sopito
    🔊
    Tempo composto

    sopire passato prossimo

    io ho sopito
    🔊
    tu hai sopito
    🔊
    lui/lei/Lei ha sopito
    🔊
    noi abbiamo sopito
    🔊
    voi avete sopito
    🔊
    loro hanno sopito
    🔊

    Tempo composto

    sopire trapassato prossimo

    io avevo sopito
    🔊
    tu avevi sopito
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sopito
    🔊
    noi avevamo sopito
    🔊
    voi avevate sopito
    🔊
    loro avevano sopito
    🔊
    Tempo composto

    sopire trapassato remoto

    io ebbi sopito
    🔊
    tu avesti sopito
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sopito
    🔊
    noi avemmo sopito
    🔊
    voi aveste sopito
    🔊
    loro ebbero sopito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sopire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sopire


    Tempo semplice

    sopire congiuntivo presente

    io sopisca
    🔊
    tu sopisca
    🔊
    lui/lei/Lei sopisca
    🔊
    noi sopiamo
    🔊
    voi sopiate
    🔊
    loro sopiscano
    🔊
    Tempo semplice

    sopire congiuntivo imperfetto

    io sopissi
    🔊
    tu sopissi
    🔊
    lui/lei/Lei sopisse
    🔊
    noi sopissimo
    🔊
    voi sopiste
    🔊
    loro sopissero
    🔊

    Tempo composto

    sopire congiuntivo passato

    io abbia sopito
    🔊
    tu abbia sopito
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sopito
    🔊
    noi abbiamo sopito
    🔊
    voi abbiate sopito
    🔊
    loro abbiano sopito
    🔊
    Tempo composto

    sopire congiuntivo trapassato

    io avessi sopito
    🔊
    tu avessi sopito
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sopito
    🔊
    noi avessimo sopito
    🔊
    voi aveste sopito
    🔊
    loro avessero sopito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sopire. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sopire


    Tempo semplice

    sopire condizionale presente

    io sopirei
    🔊
    tu sopiresti
    🔊
    lui/lei/Lei sopirebbe
    🔊
    noi sopiremmo
    🔊
    voi sopireste
    🔊
    loro soperebbero
    🔊
    Tempo composto

    sopire condizionale passato

    io avrei sopito
    🔊
    tu avresti sopito
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sopito
    🔊
    noi avremmo sopito
    🔊
    voi avreste sopito
    🔊
    loro avrebbero sopito
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sopire. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sopire


    sopire imperativo

    tu sopi
    🔊
    noi sopiamo
    🔊
    voi sopite
    🔊

    sopire congiuntivo esortativo

    Lei sopisca
    🔊
    Che lui/lei sopisca
    🔊
    Che loro sopiscano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!