🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Hanno risolto il problema. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    verbo irregolare
    solvere :
    sòl|ve|re : (accento grave)

    indicativo solvere. Veiksmažodžio solvere tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    solvere presente

    io solvo
    🔊
    tu solvi
    🔊
    lui/lei/Lei solve
    🔊
    noi solviamo
    🔊
    voi solvete
    🔊
    loro solvono
    🔊
    Tempo semplice

    solvere imperfetto

    io solvevo
    🔊
    tu solvevi
    🔊
    lui/lei/Lei solveva
    🔊
    noi solvevamo
    🔊
    voi solvevate
    🔊
    loro solvevano
    🔊

    Tempo semplice

    solvere futuro semplice

    io solverò
    🔊
    tu solverai
    🔊
    lui/lei/Lei solverà
    🔊
    noi solveremo
    🔊
    voi solverete
    🔊
    loro solveranno
    🔊
    Tempo semplice

    solvere passato remoto

    io solsi
    🔊
    tu solvesti
    🔊
    lui/lei/Lei solse
    🔊
    noi solvemmo
    🔊
    voi solveste
    🔊
    loro solsero
    🔊

    Tempo composto

    solvere futuro anteriore

    io avrò solto
    🔊
    tu avrai solto
    🔊
    lui/lei/Lei avrà solto
    🔊
    noi avremo solto
    🔊
    voi avrete solto
    🔊
    loro avranno solto
    🔊
    Tempo composto

    solvere passato prossimo

    io ho solto
    🔊
    tu hai solto
    🔊
    lui/lei/Lei ha solto
    🔊
    noi abbiamo solto
    🔊
    voi avete solto
    🔊
    loro hanno solto
    🔊

    Tempo composto

    solvere trapassato prossimo

    io avevo solto
    🔊
    tu avevi solto
    🔊
    lui/lei/Lei aveva solto
    🔊
    noi avevamo solto
    🔊
    voi avevate solto
    🔊
    loro avevano solto
    🔊
    Tempo composto

    solvere trapassato remoto

    io ebbi solto
    🔊
    tu avesti solto
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe solto
    🔊
    noi avemmo solto
    🔊
    voi aveste solto
    🔊
    loro ebbero solto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo solvere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio solvere


    Tempo semplice

    solvere congiuntivo presente

    io solva
    🔊
    tu solva
    🔊
    lui/lei/Lei solva
    🔊
    noi solviamo
    🔊
    voi solviate
    🔊
    loro solvano
    🔊
    Tempo semplice

    solvere congiuntivo imperfetto

    io solvessi
    🔊
    tu solvessi
    🔊
    lui/lei/Lei solvesse
    🔊
    noi solvessimo
    🔊
    voi solveste
    🔊
    loro solvessero
    🔊

    Tempo composto

    solvere congiuntivo passato

    io abbia solto
    🔊
    tu abbia solto
    🔊
    lui/lei/Lei abbia solto
    🔊
    noi abbiamo solto
    🔊
    voi abbiate solto
    🔊
    loro abbiano solto
    🔊
    Tempo composto

    solvere congiuntivo trapassato

    io avessi solto
    🔊
    tu avessi solto
    🔊
    lui/lei/Lei avesse solto
    🔊
    noi avessimo solto
    🔊
    voi aveste solto
    🔊
    loro avessero solto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale solvere. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui solvere


    Tempo semplice

    solvere condizionale presente

    io solverei
    🔊
    tu solveresti
    🔊
    lui/lei/Lei solverebbe
    🔊
    noi solveremmo
    🔊
    voi solvereste
    🔊
    loro solverebbero
    🔊
    Tempo composto

    solvere condizionale passato

    io avrei solto
    🔊
    tu avresti solto
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe solto
    🔊
    noi avremmo solto
    🔊
    voi avreste solto
    🔊
    loro avrebbero solto
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo solvere. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui solvere


    solvere imperativo

    tu solvi
    🔊
    noi solviamo
    🔊
    voi solvete
    🔊

    solvere congiuntivo esortativo

    Lei solva
    🔊
    Che lui/lei solva
    🔊
    Che loro solvano
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!