Pasirinkite savo kalbą

🔍
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha sincopato il tempo musicale. (Umberto Eco, Il nome della rosa)
    sincopare :
    sin|co|pà|re : (accento grave)

    indicativo sincopare. Veiksmažodžio sincopare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    Presente sincopare

    io sincopo
    🔊
    tu sincopi
    🔊
    lui/lei/Lei sincopa
    🔊
    noi sincopiamo
    🔊
    voi sincopate
    🔊
    loro sincopano
    🔊
    Tempo semplice

    Imperfetto sincopare

    io sincopavo
    🔊
    tu sincopavi
    🔊
    lui/lei/Lei sincopava
    🔊
    noi sincopavamo
    🔊
    voi sincopavate
    🔊
    loro sincopavano
    🔊

    Tempo semplice

    Futuro semplice sincopare

    io sincoperò
    🔊
    tu sincoperai
    🔊
    lui/lei/Lei sincoperà
    🔊
    noi sincoperemo
    🔊
    voi sincoperete
    🔊
    loro sincoperanno
    🔊
    Tempo semplice

    Passato remoto sincopare

    io sincopai
    🔊
    tu sincopasti
    🔊
    lui/lei/Lei sincopò
    🔊
    noi sincopammo
    🔊
    voi sincopaste
    🔊
    loro sincoparono
    🔊

    Tempo composto

    Futuro anteriore sincopare

    io avrò sincopato
    🔊
    tu avrai sincopato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sincopato
    🔊
    noi avremo sincopato
    🔊
    voi avrete sincopato
    🔊
    loro avranno sincopato
    🔊
    Tempo composto

    Passato prossimo sincopare

    io ho sincopato
    🔊
    tu hai sincopato
    🔊
    lui/lei/Lei ha sincopato
    🔊
    noi abbiamo sincopato
    🔊
    voi avete sincopato
    🔊
    loro hanno sincopato
    🔊

    Tempo composto

    Trapassato prossimo sincopare

    io avevo sincopato
    🔊
    tu avevi sincopato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sincopato
    🔊
    noi avevamo sincopato
    🔊
    voi avevate sincopato
    🔊
    loro avevano sincopato
    🔊
    Tempo composto

    Trapassato remoto sincopare

    io ebbi sincopato
    🔊
    tu avesti sincopato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sincopato
    🔊
    noi avemmo sincopato
    🔊
    voi aveste sincopato
    🔊
    loro ebbero sincopato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sincopare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sincopare


    Tempo semplice

    Congiuntivo presente sincopare

    io sincopi
    🔊
    tu sincopi
    🔊
    lui/lei/Lei sincopi
    🔊
    noi sincopiamo
    🔊
    voi sincopiate
    🔊
    loro sincopino
    🔊
    Tempo semplice

    Congiuntivo imperfetto sincopare

    io sincopassi
    🔊
    tu sincopassi
    🔊
    lui/lei/Lei sincopasse
    🔊
    noi sincopassimo
    🔊
    voi sincopaste
    🔊
    loro sincopassero
    🔊

    Tempo composto

    Congiuntivo passato sincopare

    io abbia sincopato
    🔊
    tu abbia sincopato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sincopato
    🔊
    noi abbiamo sincopato
    🔊
    voi abbiate sincopato
    🔊
    loro abbiano sincopato
    🔊
    Tempo composto

    Congiuntivo trapassato sincopare

    io avessi sincopato
    🔊
    tu avessi sincopato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sincopato
    🔊
    noi avessimo sincopato
    🔊
    voi aveste sincopato
    🔊
    loro avessero sincopato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sincopare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sincopare


    Tempo semplice

    Condizionale presente sincopare

    io sincoperei
    🔊
    tu sincoperesti
    🔊
    lui/lei/Lei sincoperebbe
    🔊
    noi sincoperemmo
    🔊
    voi sincopereste
    🔊
    loro sincoperebbero
    🔊
    Tempo composto

    Condizionale passato sincopare

    io avrei sincopato
    🔊
    tu avresti sincopato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sincopato
    🔊
    noi avremmo sincopato
    🔊
    voi avreste sincopato
    🔊
    loro avrebbero sincopato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sincopare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sincopare


    Imperativo sincopare

    tu sincopa
    🔊
    noi sincopiamo
    🔊
    voi sincopate
    🔊

    Congiuntivo sincopare

    Lei sincopi
    🔊
    Che lui/lei sincopi
    🔊
    Che loro sincopino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Liepiamoji nuosaka (Imperativo) yra svarbi italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, vartojama įsakymams, nurodymams ar patarimams reikšti. Ji sudaroma antrajam vienaskaitos asmeniui, antrajam daugiskaitos asmeniui ir pirmajam daugiskaitos asmeniui.
    Pavyzdžiui, tokie sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ rodo, kaip liepiamoji nuosaka leidžia bendrauti tiesiogiai ir aiškiai. Posakis „Andiamo!“, vartojamas kviečiant ką nors ką nors nuveikti kartu, taip pat yra liepiamosios nuosakos pavyzdys.
    Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad liepiamoji nuosaka neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais norams ar rekomendacijoms švelniau išreikšti vartojama tariamoji nuosaka. Ši ypatybė suteikia italų kalbai savitumo, nes tariamoji nuosaka pokalbiams suteikia mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Liepiamosios nuosakos išmanymas ir tinkamas jos vartojimas yra labai svarbūs veiksmingam bendravimui ir draugiškam tonui kasdieniuose pokalbiuose palaikyti.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, our kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!