🔍
    sense 1v
    sense 2v
    Italų kalboje yra keturios pagrindinės veiksmažių nuosakos: tiesioginė, tariamoji, sąlyginė ir įsakomoji. Kiekviena iš jų vartojama skirtingoms intencijoms, veiksmams ar būsenoms išreikšti.
    Tiesioginė nuosaka aprašo faktus, tariamoji – abejones ir norus, sąlyginė – hipotetines situacijas, o įsakomoji – nurodymams ir prašymams.
    Teisingai linksniuodami veiksmažius šiose nuosakose, galite lengvai išreikšti įvairias mintis ir jausmus kasdienėse pokalbiuose.
    Ha sigillato la lettera con attenzione. (Alessandro Manzoni, I Promessi Sposi)
    sigillare :
    si|gil||re : (accento grave)

    indicativo sigillare. Veiksmažodžio sigillare tiesioginė nuosaka


    Tempo semplice

    sigillare presente

    io sigillo
    🔊
    tu sigilli
    🔊
    lui/lei/Lei sigilla
    🔊
    noi sigilliamo
    🔊
    voi sigillate
    🔊
    loro sigillano
    🔊
    Tempo semplice

    sigillare imperfetto

    io sigillavo
    🔊
    tu sigillavi
    🔊
    lui/lei/Lei sigillava
    🔊
    noi sigillavamo
    🔊
    voi sigillavate
    🔊
    loro sigillavano
    🔊

    Tempo semplice

    sigillare futuro semplice

    io sigillerò
    🔊
    tu sigillerai
    🔊
    lui/lei/Lei sigillerà
    🔊
    noi sigilleremo
    🔊
    voi sigillerete
    🔊
    loro sigilleranno
    🔊
    Tempo semplice

    sigillare passato remoto

    io sigillai
    🔊
    tu sigillasti
    🔊
    lui/lei/Lei sigillò
    🔊
    noi sigillammo
    🔊
    voi sigillaste
    🔊
    loro sigillarono
    🔊

    Tempo composto

    sigillare futuro anteriore

    io avrò sigillato
    🔊
    tu avrai sigillato
    🔊
    lui/lei/Lei avrà sigillato
    🔊
    noi avremo sigillato
    🔊
    voi avrete sigillato
    🔊
    loro avranno sigillato
    🔊
    Tempo composto

    sigillare passato prossimo

    io ho sigillato
    🔊
    tu hai sigillato
    🔊
    lui/lei/Lei ha sigillato
    🔊
    noi abbiamo sigillato
    🔊
    voi avete sigillato
    🔊
    loro hanno sigillato
    🔊

    Tempo composto

    sigillare trapassato prossimo

    io avevo sigillato
    🔊
    tu avevi sigillato
    🔊
    lui/lei/Lei aveva sigillato
    🔊
    noi avevamo sigillato
    🔊
    voi avevate sigillato
    🔊
    loro avevano sigillato
    🔊
    Tempo composto

    sigillare trapassato remoto

    io ebbi sigillato
    🔊
    tu avesti sigillato
    🔊
    lui/lei/Lei ebbe sigillato
    🔊
    noi avemmo sigillato
    🔊
    voi aveste sigillato
    🔊
    loro ebbero sigillato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių indikatyvą (Indicativo)

    Veikiamasis nuosaka (itališkai: Indicativo) yra viena iš pagrindinių veiksmažodžių nuosakų italų kalboje, naudojama veiksmams, būsenoms ar įvykiams, laikomiems tikrais ar tikėtais, išreikšti. Ji vartojama faktams, kasdieniams įpročiams ir objektyvioms situacijoms aprašyti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Io vado al mercato“ (Aš einu į turgų) arba „Loro studiano per l'esame“ (Jie mokosi egzaminui) rodo, kaip veikiamoji nuosaka naudojama konkrečiai informacijai perteikti.
    Ši nuosaka gali būti kaitoma įvairiais laikais – esamuoju, būtiniu ir būsimuoju – leidžiančiais tiksliai nustatyti veiksmo laiką. Veikiamosios nuosakos supratimas yra būtinas norint efektyviai bendrauti ir geriau perprasti italų kalbos subtilybes.

    congiuntivo sigillare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžio sigillare


    Tempo semplice

    sigillare congiuntivo presente

    io sigilli
    🔊
    tu sigilli
    🔊
    lui/lei/Lei sigilli
    🔊
    noi sigilliamo
    🔊
    voi sigilliate
    🔊
    loro sigillino
    🔊
    Tempo semplice

    sigillare congiuntivo imperfetto

    io sigillassi
    🔊
    tu sigillassi
    🔊
    lui/lei/Lei sigillasse
    🔊
    noi sigillassimo
    🔊
    voi sigillaste
    🔊
    loro sigillassero
    🔊

    Tempo composto

    sigillare congiuntivo passato

    io abbia sigillato
    🔊
    tu abbia sigillato
    🔊
    lui/lei/Lei abbia sigillato
    🔊
    noi abbiamo sigillato
    🔊
    voi abbiate sigillato
    🔊
    loro abbiano sigillato
    🔊
    Tempo composto

    sigillare congiuntivo trapassato

    io avessi sigillato
    🔊
    tu avessi sigillato
    🔊
    lui/lei/Lei avesse sigillato
    🔊
    noi avessimo sigillato
    🔊
    voi aveste sigillato
    🔊
    loro avessero sigillato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių konjunktyvą (Congiuntivo)

    Konjunktivas (Congiuntivo) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti neapibrėžtumą, norus, emocijas ir hipotetines situacijas. Ji vartojama, kalbant apie veiksmus, kurie nėra tikri ar realūs, pavyzdžiui, abejonės ar galimybės atvejais.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Spero che tu venga“ arba „Se avessi tempo, partirei“ iliustruoja konjunktivo naudojimą, siekiant atspindėti nuotaikas ar įvykius, priklausančius nuo sąlygų.
    Ši nuosaka gali būti vartojama įvairiais laikais, pavyzdžiui, esamuoju ir praeities, ir yra esminė subtiliai komunikacijai bei sudėtingų minčių išraiškai italų kalboje.

    condizionale sigillare. Tariamoji nuosaka veiksmažodžiui sigillare


    Tempo semplice

    sigillare condizionale presente

    io sigillerei
    🔊
    tu sigilleresti
    🔊
    lui/lei/Lei sigillerebbe
    🔊
    noi sigilleremmo
    🔊
    voi sigillereste
    🔊
    loro sigillerebbero
    🔊
    Tempo composto

    sigillare condizionale passato

    io avrei sigillato
    🔊
    tu avresti sigillato
    🔊
    lui/lei/Lei avrebbe sigillato
    🔊
    noi avremmo sigillato
    🔊
    voi avreste sigillato
    🔊
    loro avrebbero sigillato
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių sąlyginį būdą (Condizionale)

    Kondicionalas (Condizionale) yra pagrindinė italų kalbos veiksmažodžio nuosaka, naudojama išreikšti veiksmus ar būsenas, priklausančias nuo tam tikrų sąlygų. Dažnai vartojama norams, prašymams ar hipotetinėms situacijoms, kurios nėra tikros, išreikšti.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Vorrei un caffè“ arba „Se avessi più tempo, viaggerei di più“ iliustruoja, kaip kondicionalas naudojamas situacijoms, priklausančioms nuo tam tikrų aplinkybių, išreikšti.
    Ši nuosaka gali būti linksniuojama tiek esamuoju, tiek praeities laiku ir yra būtina aiškiam bendravimui bei sudėtingų minčių išreiškimui italų kalboje.

    imperativo sigillare. Liepiamoji nuosaka veiksmažodžiui sigillare


    sigillare imperativo

    tu sigilla
    🔊
    noi sigilliamo
    🔊
    voi sigillate
    🔊

    sigillare congiuntivo esortativo

    Lei sigilli
    🔊
    Che lui/lei sigilli
    🔊
    Che loro sigillino
    🔊

    Bendra informacija apie italų kalbos veiksmažodžių įsakymą (Imperativo)

    Imperatyvas (Imperativo) yra svarbi veiksmažodžio nuosaka italų kalboje, naudojama komandoms, nurodymams ar patarimams išreikšti. Jis vartojamas antrajame asmenyje vienaskaitoje, antrajame asmenyje daugiskaitoje ir pirmajame asmenyje daugiskaitoje.
    Pavyzdžiui, sakiniai kaip „Fai attenzione!“ arba „Parlate lentamente!“ parodo, kaip imperatyvas gali būti naudojamas tiesioginiam ir aiškiam bendravimui. Fraze „Andiamo!“, reiškianti kvietimą ką nors daryti kartu, taip pat yra imperatyvo pavyzdys.
    Tačiau svarbu pažymėti, kad imperatyvas neturi trečiojo asmens vienaskaitos ir daugiskaitos formų. Tokiais atvejais naudojama konjunktivo nuosaka (Congiuntivo), kuri švelniau išreiškia norus ar rekomendacijas. Ši ypatybė daro italų kalbą unikalią, nes konjunktivas suteikia pokalbiams mandagumo ir subtilumo atspalvį.
    Imperatyvo žinojimas ir tinkamas vartojimas yra labai svarbūs efektyviam bendravimui ir draugiškos tonacijos palaikymui kasdienėse situacijose.

    Štai kodėl būtina naudotis mūsų linksniavimo treneriu mokantis italų kalbos!

    Veiksmažodžių kaityba yra vienas sudėtingiausių italų kalbos aspektų, o norint ją įvaldyti, reikia nuolatinės praktikos.
    Su mūsų interaktyviu įrankiu galite mokytis linksmai ir individualiai, praktikuodami tiek dažniausiai vartojamus, tiek sudėtingesnius veiksmažodžius. Mūsų treniruoklis padės pagerinti tikslumą ir greitį, kad jūsų bendravimas būtų sklandesnis.
    Nesvarbu, ar esate pradedantysis, ar pažengęs, mūsų kaitybos treneris padės pakelti jūsų kalbos įgūdžius į aukštesnį lygį!